Pasvalio geolektas: tarminės ypatybės dialektometrijos požiūriu

##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Agnė Čepaitienė

Santrauka

Straipsnyje dialektometrijos metodais ir įrankiais nagrinėjamas vienas iš naujųjų tarminių darinių – rytų aukštaičių panevėžiškių šiaurinėje dalyje lokalizuotas Pasvalio geolektas. Siekiama nustatyti stipriąsias ir silpnąsias Pasvalio geolekto tarmines ypatybes ir identifikuoti dominuojantį tarminį variantą jame.


Tikslui pasiekti nagrinėta apie 10 val. garso įrašų ir 60 nesudėtingos konstrukcijos sakinių, iliustruojančių skiriamąsias, būdingąsias ir blankiąsias tarmines ypatybes. Juos įskaitė 9 vyresniosios, vidurinės ir jaunesniosios kartos respondentai, gyvenantys Joniškėlio, Pasvalio ir Daujėnų apylinkėse.


 Kompiuterine programa Gabmap kiekybiškai išanalizavus duomenis, nustatyta ir stabilių, ir kintančių variantų visuose trijų kartų vartojamų tarminių ypatybių lygmenyse. Joniškėlio, Pasvalio ir galimai Daujėnų apylinkėse vartojamas tarminis variantas yra paveiktas horizontaliosios ir vertikaliosios konvergencijos procesų: stipriausios tarminės ypatybės vartojamos Joniškėlio apylinkėse, jos keičia arba papildo Pasvalio ir Daujėnų, rytinės panevėžiškių ploto dalies, šnektų tarminius požymius (skvarbos kryptis – rytinė patarmės ploto pusė) ir sudaro Pasvalio geolekto tarminių požymių pagrindą.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Sekcija
Straipsniai