Besitvarkančios mamos ir drąsūs policininkai: lyties įvaizdis ir lyčiai neutrali kalba lietuviškose anglų kalbos mokymo priemonėse

##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Annika Klein

Santrauka

Socialinės lyties kalbinės raiškos ir įvaizdžio kūrimo aspektai anglų kalbos (kaip svetimosios ar antrosios) vadovėliuose yra sulaukę nemažai tyrėjų dėmesio, tačiau lyties raiška Lietuvoje leistuose anglų kalbos vadovėliuose iki šiol analizuota sporadiškai (Brusokaitė, Verikaitė-Gaigalienė 2015), o tyrimų, skirtų ne vadovėliams, bet kitoms mokymo priemonėms, iki šiol beveik neatlikta. Šiame straipsnyje kiekybiniu (pasitelkiant tekstynų analizės įrankius) ir kokybiniu (remiantis turinio analize) būdu analizuojamos socialinės lyties vaizdavimo tendencijos keturiose – dviejose pratybų ir dviejose testų – anglų kalbos (kaip svetimosios) mokymo priemonėse, išleistose 2005–2017 m. Lietuvoje. Remiantis ankstesnių tyrėjų įdirbiu, straipsnyje nagrinėjamos tiek lytį nurodančios kalbinės raiškos priemonės (pvz., įvardžių, kreipimosi formų, šeimos ir lyties vaidmenis įvardijančių daiktavardžių vartosena), tiek vartosenos kontekstas, t. y. lyčių formavimo stereotipai.


Atlikto tyrimo rezultatai patvirtina ankstesnių tyrėjų (plg. Hellinger 1980; Porreca 1984; Ansary, Babaji 2003; Pihlaja 2007; Lee 2016) rastas lyties įvaizdžio kūrimo vadovėliuose tendencijas: analizuotose mokymo priemonėse dominuoja vyrišką lytį atspindinčios kalbinės raiškos priemonės, o moterys dažniau nei vyrai yra pateikiamos stereotipizuotuose kontekstuose. Vyrai neretai pristatomi kaip lyderiai, šeimos maitintojai, o moterys siejamos su namų ir šeimos sritimi, jos dažniau vaizduojamos kaip bailios, silpnos ir pagalbos stokojančios būtybės. Tokia vartosena, viena vertus, rodo, jog analizuotų mokymo priemonių autoriai (sąmoningai ar nesąmoningai) palaiko ir rizikuoja mokiniams įskiepyti patriarchalines lyties įvaizdžių kategorijas, kurios neatspindi modernioje visuomenėje kintančių kultūrinių lyčių santykių modelių (Britton, Lumpkin 1977; Peterson, Lach 1990). Kita vertus, nei šiuose tekstuose pasirinktos lyties įvaizdžio kūrimo strategijos, nei kalbinių lyties įvaizdžio raiškos priemonių vartosena neatspindi šiandienės anglų kalbos vartosenos tendencijų, kurios pirmenybę vis dažniau teikia lyčiai neutralioms kalbinės raiškos priemonėms (plg. Pauwels 2001; Romaine 2001; Baker 2010).


Mokymo priemonių rengėjams ateityje reikėtų daugiau dėmesio skirti kalbinei lyties raiškai: vengti stereotipinių lyčių įvaizdžių ir šališkumo lyties atžvilgiu, atsižvelgti į kintančius lyčių santykius šiandienėse britų ir amerikiečių visuomenėse ir juos atitinkamai atspindėti mokymo medžiagoje. Tai padėtų praplėsti socialinės lyties sampratos ribas ir ugdyti kitokį (nebūtinai heteronorminį) mokinių požiūrį į lytį.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Sekcija
Straipsniai