Ar preskriptyvizmas veikia? Taisomi žodžiai Lietuvos radijo ir TV eteryje 1960–2010

##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Laima Nevinskaitė Giedrius Tamaševičius

Santrauka

Studijoje aptariama žiniasklaidos kalbos vertinimo ir nestandartinės leksikos vartojimo Lietuvos radijo ir TV eteryje raida. Studijos objektas yra žodžiai ir žodžių junginiai, kurie Kalbos praktikos patarimuose ir kituose norminimo šaltiniuose (įskaitant vlkk.lt) pateikiami kaip „neteiktini“, viešojoje vartosenoje „vengtini“, netinkami bendrinei kalbai, „šalutiniai“ normos variantai. Žiniasklaidos kalba yra svarbus tyrimo objektas, nes viešoji kalba prisideda prie sociolingvistinių pokyčių, darydama įtaką vienų ar kitų kalbos atmainų ar variantų simboliniam vertinimui. Tyrimas leidžia teoretizuoti preskriptyvizmo poveikį kalbai ir bendrinės ar viešosios kalbos sampratai. Studijoje aptariamas preskriptyvizmo ir žiniasklaidos santykis, pristatomos teorinės sąvokos ir prielaidos (stilius, kalbos variantų indeksinės vertės, sakytinės žiniasklaidos kalbos ypatumai ir kaitos polinkiai), apžvelgiama lietuvių kalbos ideologijos raida sakytinės žiniasklaidos atžvilgiu (diskursas rekonstruojamas iš žiniasklaidos kalbai skirtų kalbos normintojų publikacijų, apimančių devynis radijo ir šešis televizijos veiklos dešimtmečius). Taisomi žodžiai analizuojami remiantis Radijo ir TV kalbos tekstyno 1960–2010 duomenimis. Tiriama keletas pjūvių: skirtingi laikotarpiai, skirtingi TV ir radijo laidų žanrai ir skirtingos kalbėtojų grupės. Kiekybinė analizė derinama su kokybine pasirinktų atvejų analize, leidžiančia interpretuoti stilistines ir socialines nenorminės leksikos vertes, ir galiausiai atsakoma į klausimą, kiek ir kaip preskriptyvizmas veikia.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Sekcija
Straipsniai