Antrosios kalbos įsisavinimas natūralioje aplinkoje: įvaikinimo Italijoje atvejis

##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Jogilė Teresa Ramonaitė

Santrauka

Analizuojant besimokančiųjų K2 iš aplinkos kalbą funkciniu požiūriu, matyti, kaip nuo pat pradžių net mažai tikslinės kalbos resursų turintis kalbėtojas juos naudoja sistemiškai. Įsisavinantiesiems kalbą natūralioje aplinkoje komunikacijos efektyvumas yra nepaprastai svarbus, todėl tokie kalbėtojai turi pradėti bendrauti net ir nebūdami įsisavinę daugelio tikslinės kalbos struktūros elementų. Komunikacijos efektyvumui pasitelkiami universalūs pragmatiniai pasakymo konstravimo principai, kurie ilgainiui, kalbėtojo tarpukalbei artėjant prie tikslinės kalbos sistemos, pakeičiami konkrečiai kalbai būdingais sintaksiniais principais. Įvaikinimo situacija sudaro palankias sąlygas kalbai įsisavinti net ir vyresnio amžiaus vaikams. Straipsnyje pateikiami pavyzdžiai iš ilgalaikio 11 su puse metų amžiaus įvaikintos mergaitės kalbinio elgesio stebėjimo. Analizė rodo, kad tikslinės kalbos struktūra įsisavinama tipišku būdu: nuo paprastų formų prie sudėtingesnių, tačiau kalbos įsisavinimo situacija lemia didelę įsisavinimo spartą ir labai pažengusį lygį jau po metų naujoje šalyje.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Raktiniai žodžiai
antrosios kalbos įsisavinimas; spontaniškas K2 įsisavinimas; tarptautinis įvaikinimas; įvaikintų vaikų kalbos raida; kalbos įsisavinimo atmainos; predikato raiškos raida
Sekcija
Straipsniai