Naujųjų skolinių duomenų bazės veiksmažodžių morfologija

##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Jurgis Pakerys

Santrauka

Straipsnyje skolinti arba skolintų vardažodžių kamienus turintys lietuvių kalbos veiksmažodžiai tiriami morfologinės adaptacijos ir darybinės interpretacijos požiūriu. Kalbant apie adaptaciją, siekiama parodyti, kad priesagos -in-ti ir -uo-ti šiuo metu turi gana aiškią distribuciją: pirmoji vyrauja nestandartinėje kalboje, o antroji – standartinėje (vadinamųjų tarptautinių veiksmažodžių pogrupyje). Darybinės analizės dalyje daugiausia dėmesio skiriama priesaginiams vediniams, klasifikuojamiems pagal denominatyvų darybos kategorijas, šalia jų aptariami ir negausūs priešdėlinės bei sangrąžinės darybos pavyzdžiai. Tais atvejais, kai skolinantis veiksmažodžius į kalbą yra atėję ir bendrakamieniai vardažodžiai, tarp jų siūloma įžiūrėti sinchroninę darybos opoziciją, nors istoriniu požiūriu darybos veiksmo lietuvių kalboje ir nėra įvykę, o priesagas tie veiksmažodžiai yra gavę tik juos morfologiškai adaptuojant. Aptariant adaptacines ir darybines priesagas, nurodoma ir jų reikšmė kaitybos klasių produktyvumui.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Raktiniai žodžiai
veiksmažodiniai skoliniai; morfologinė adaptacija; veiksmažodžių daryba; veiksmažodžių priesagos; standartinė kalba; nestandartinė kalba
Sekcija
Straipsniai