Graži ar protinga? Socialinės Vilniaus merginų tarties variantų reikšmės ir diskurso stereotipai

##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Loreta Vaicekauskienė

Santrauka

Straipsnyje kalbama apie socialines fonetinių kalbos variantų reikšmes – jų atpažinimą, vertinimus ir sąsajas su socialiniais stereotipais. Tyrimo pagrindas – viešajame diskurse skleidžiami socialiniai stereotipai ir pasąmoninio kalbėtojo vertinimo eksperimentu išgautos Vilniaus moksleivių reakcijos į merginas, kurių kalboje pasitaiko užpakalinės eilės lūpinis [ɒ] arba alveolizuotas [s], bei merginas, kurios nevartoja nė vieno iš šių garsų. Tyrimu siekta nustatyti, ar hipotetiškai išskirti trys kalbėjimo stiliai moksleiviams iš tiesų asocijuosis su trimis skirtingais socialiniais tipais. Metalingvistinio diskurso analizė derinama su kalbėtojų vertinimo eksperimento duomenų statistine ir kokybine analizėmis ir žiūrima, kokią įtaką kalbėtojo vertinimams daro socialiniai stereotipai. Eksperimentuojant su Vilniaus paauglių merginų kalbos garsais parodoma, kaip kalbos variantai, net ir būdami skirtingai įsisąmoninti, tampa socialiai reikšmingu indeksu kalbėtojams kategorizuoti į skirtingomis asmeninėmis savybėmis ir profesiniais siekimais pasižyminčius socialinius tipus.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Raktiniai žodžiai
kalbos variantai; socialinė reikšmė; socialiniai stereotipai; eksperimentiniai kalbos tyrimai
Sekcija
Straipsniai