Lietuvių kalbos išlaikymą emigrantų šeimoje lemiantys veiksniai: JAV atvejis

##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Kristina Jakaitė-Bulbukienė

Santrauka

Susidūrus dviem kalboms emigracijoje, paveldėtajai kalbai gresia išnykimas, nes dažnu atveju ji pagal dydį, galią, gyvybingumą ir prestižą nelygi dominuojančiai šalies kalbai. Tačiau kai kurie emigrantai išlaiko savo kalbą, nepaisant to, kad situacija tam nepalanki. Kyla klausimas, kokie veiksniai lemia paveldėtosios kalbos išlaikymą.
Straipsnyje remiamasi projekto „Emigrantų kalba“ (2011–2013) duomenimis, kiekybine apklausa ir kokybiniais pusiau struktūruotais giluminiais interviu. Straipsnyje analizuojama dalis per šį projektą surinktų duomenų iš JAV: pasirinktais aspektais analizuojamos 438 kiekybinės apklausos anketos ir 15 kokybinių giluminių pusiau struktūruotų interviu išrašų.
Skaitant mokslinę literatūrą kalbos išlaikymo klausimu, matyti, kad kalbos išlaikymas ar perėjimas prie dominuojančios kalbos priklauso nuo tuo metu susiklosčiusių istorinių, politinių ir socialinių aplinkybių ir vyraujančių nuostatų, tad bendrų teorinių vardiklių, kurie būtų būdingi visiems, nėra: konkrečiu tam tikros bendruomenės, persikėlusios į kitą vietą, atveju daromi tam tikri apibendrinimai, kurie gali visiškai netikti kitai bendruomenei. Straipsnyje aiškinamasi, kokie kalbos išlaikymo veiksniai būdingi lietuviams ir lietuvių kilmės asmenims, emigravusiems pokariu ir po nepriklausomybės atkūrimo į JAV. Nors tai atvejo tyrimas, straipsnyje stengiamasi įžvelgti bendrus dalykus, kurie galėjo lemti / lemia pasirinkimą išlaikyti lietuvių kalbą emigracijoje.
Iš analizuojamų duomenų matyti, kad kalbos išlaikymas priklauso nuo emigracijos metu susiklosčiusių istorinių aplinkybių, asmens požiūrio į Lietuvą, nuo žinių apie Lietuvą ir šeimos istoriją. Kuo santykis su Lietuva glaudesnis, kuo svarbiau būti lietuviu, kuo daugiau turima žinių, tuo labiau norima išlaikyti lietuvių kalbą šeimoje. Pagrindiniai motyvai išlaikyti kalbą yra idėjiniai. Iš projekto duomenų matyti, kad idėja, jog lietuvių kalba užtikrina kalbos ir kultūros išsaugojimą ir tęstinumą, yra svarbi skirtingoms bangoms ir kartoms. Ne mažiau svarbus ir tyrimo dalyvių išreikštas noras apsaugoti pačią kalbą, kad ji neišnyktų, nepasikeistų. Dar vienas kalbos išlaikymo motyvas yra noras turėti du pasaulius, dvi artimas šalis, dvi kultūras. Ne kartą buvo įvardytas ir praktinis motyvas – tiesiog gerai yra mokėti kelias kalbas, reikia mokėti susišnekėti su kitais lietuviais. Daug įtakos turi ir JAV lietuvių bendruomenės nuostatos kalbos išlaikymo ir buvimo lietuviu atžvilgiu.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

Raktiniai žodžiai
šeimos kalbų politika; kalbinė ideologija; kalbinės nuostatos; kalbos išsaugojimas; emigracijos banga.
Sekcija
Straipsniai