„Radijuj ir televizijoj gal net vilnietiškai jie kalba“. Sakytinės žiniasklaidos ir Vilniaus kalbos nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ akustinė analizė

##plugins.themes.bootstrap3.article.main##

Ramunė Čičirkaitė

Santrauka

Straipsnyje aprašomas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti, kiek spontaniškoje sakytinėje žiniasklaidoje vartojami nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ variantai kiekybiniais ir kokybiniais parametrais skiriasi nuo spontaniškos Vilniaus kalbos, kaip šių kintamųjų variantai išsidėsto spektre, ar kalbėtojo tipas (kalbinis pasirengimas) turi įtakos variantų trukmei ir įtempimui. Prie tyrimo išvadų prieinama instrumentiškai, t. y. programa PRAAT (2010) atliekant akustinę analizę. Tyrimo informantai – šeši vilniečiai ir šeši radijo bei TV laidų vedėjai. Vilniečiai atrinkti tikslinės atrankos būdu iš bazėje „Kalba Vilnius“ esančių interviu, laidų vedėjai – iš reprezentatyvaus Sakytinės žiniasklaidos tekstyno. Tiriamąją medžiagą sudaro 840 nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/, /a:/ variantų, po lygiai atrinktų iš kiekvieno kalbėtojo spontaniško pokalbio. Tyrimas patvirtina hipotezę, kad tarp sakytinės žiniasklaidos ir Vilniaus kalbos esama daugiau panašumų nei skirtumų, ir sudaro pagrįstas prielaidas svarstyti, kad Vilniaus kalba mūsų kalbinėje bendruomenėje funkcionuoja kaip pavyzdinės tarties modelis.

##plugins.themes.bootstrap3.article.details##

How to Cite
Raktiniai žodžiai
nekirčiuotų kintamųjų variantai; instrumentinis kiekybinių ir kokybinių požymių matavimas; spontaniška kalba; sakytinė žiniasklaida; Vilniaus kalba; sociolingvistika
Sekcija
Straipsniai