Jurgis Pakerys

Vilniaus universitetas

[email protected]

 

Anotacija

Straipsnyje skolinti arba skolintų vardažodžių kamienus turintys lietuvių kalbos veiksmažodžiai tiriami morfologinės adaptacijos ir darybinės interpretacijos požiūriu. Kalbant apie adaptaciją, siekiama parodyti, kad priesagos ‑in‑ti ir ‑uo‑ti šiuo metu turi gana aiškią distribuciją: pirmoji vyrauja nestandartinėje kalboje, o antroji – standartinėje (vadinamųjų tarptautinių veiksmažodžių pogrupyje). Darybinės analizės dalyje daugiausia dėmesio skiriama priesaginiams vediniams, klasifikuojamiems pagal denominatyvų darybos kategorijas, šalia jų aptariami ir negausūs priešdėlinės bei sangrąžinės darybos pavyzdžiai. Tais atvejais, kai skolinantis veiksmažodžius į kalbą yra atėję ir bendrakamieniai vardažodžiai, tarp jų siūloma įžiūrėti sinchroninę darybos opoziciją, nors istoriniu požiūriu darybos veiksmo lietuvių kalboje ir nėra įvykę, o priesagas tie veiksmažodžiai yra gavę tik juos morfologiškai adaptuojant. Aptariant adaptacines ir darybines priesagas, nurodoma ir jų reikšmė kaitybos klasių produktyvumui.

1. Įvadas

Morfologiniu požiūriu skoliniai įdomūs keliais aspektais. Pirmiausia, jei skolinami žodžiai priklauso klasei, kuri kalboje recipientėje^[1] kaitoma, reikia išsiaiškinti, kaip jie bus įtraukiami į fleksinę sistemą. Kai kuriais atvejais kaitybos morfemos prie svetimo kamieno gali būti jungiamos paprasčiausiai tiesiogiai, bet kitur reikės ir papildomos morfologinės adaptacijos^[2]. Be to, jei kalbõs recipientės fleksinėje sistemoje veikia keli modeliai (t. y. kaitybos klasės – linksniuotės ir asmenuotės), būtina paaiškinti, kokiems iš tų modelių skoliniai priskiriami. Taip kartu įvertinamas ir kaitybos klasių produktyvumas: tos, kurios gauna daugiau skolinių, tikėtina, bus ir produktyvesnės – juk tai viena priežasčių, kodėl auga joms priklausančių žodžių skaičius (Wurzel 1989: 158–163).

Šalia kaitybos ne mažiau svarbu išsiaiškinti ir skolinių darybinį statusą bei bendresnį jų vaidmenį visoje derivacinėje sistemoje. Statuso klausimo esmė atrodytų paprasta: kalboje donorėje tie žodžiai gali būti ir paprastieji, ir dariniai, bet kalboje recipientėje šis dalykas lyg ir neturėtų rūpėti, juk tai – visai kitos kalbos klausimas. Vis dėlto iš tikrųjų situacija būna sudėtingesnė, mat į kalbą gali būti pasiskolinamas ne vienas tą patį kamieną turintis žodis, ir tada, kai vienas jų yra morfologiškai sudėtingesnis, jau galima įžiūrėti sinchroninį darybos ryšį^[3]. Iš čia matyti, kad priesagos funkcija keičiasi: iš pradžių ji tik adaptacinė, o kalboje recipientėje pripažinus esant derivacinę opoziciją – jau darybinė. Be to, skoliniai, kaip ir kiti kalbos žodžiai, gali duoti vedinių arba būti panaudojami dūriniuose, todėl, visai panašiai kaip ir kaityboje, verta atkreipti dėmesį į tai, kokiuose darybos tipuose yra daugiau neseniai skolintų pamatų – taip irgi patvirtinamas tų tipų produktyvumas (Dressler, Ladányi 2000: 121–122).

Šiame straipsnyje daugiausia dėmesio skiriama skolinių arba skolintus kamienus turinčių veiksmažodžių darybos dalykams: kiek jų galima laikyti darybiškai skaidžiais, kokie svarbiausi jų darybos būdai ir kategorijos, kokių atvejų interpretacija gali būti keleriopa ar apskritai probleminė. Jei veiksmažodis vediniu negali būti laikomas, tada tikėtina, kad jo priesaga atlieka tik skolinio morfologinės adaptacijos funkciją. Abiem atvejais – ir adaptacijos, ir darybos – bus atkreipiamas dėmesys ir į priesagų reikšmę veiksmažodžio kaitybos klasių produktyvumui. Kartu bus siekiama aiškintis, kiek aptariamus afiksus galima sieti ir su kalbos atmainomis (standartine ir nestandartine^[4]) bei leksikos grupėmis (vadinamaisiais tarptautiniais žodžiais).

Naujųjų lietuvių kalbos skolinių duomenų bazėje (toliau – NSDB) fiksuoti 129 veiksmažodžiai^[5] – visi jie turi priesagas (arba jas atitinkančius baigmenis^[6]), todėl pagal jas toliau analizuojami abėcėlės tvarka su viena išimtimi: pradedama nuo ‑au‑ti ir ‑ė‑ti, bet tada iš karto einama prie ‑uo‑ti, nes būtent šios priesagos fone ‑in‑ti interpretacija turėtų atrodyti aiškesnė. Tekste pasìrinkta pateikti visus turimus duomenis – nors vietomis tai bus ir monotoniška, bet skaitytojas turės galimybę pats spręsti, kiek čia siūloma interpretacija pagrįsta – kaip bus matyti, pasitaikys ne viena ginčytinai ar tiesiog dvejopai aiškintina leksema^[7]. Apibendrinamieji kiekybiniai duomenys teikiami straipsnio pabaigoje, žr. 1 lentelę.

2. Priesaga -au-ti

Afiksą ‑au‑ti NSDB turi 5 veiksmažodžiai, kurie yra pasidaryti pačioje lietuvių kalboje ir priskirtini atitikimo kategorijai — ‘atlikti funkcijas to, dirbti tuo, elgtis taip, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (DLKG 391)^[8]. Tokių vedinių pamatais paprastai eina daiktavardžiai, žmogų apibūdinantys pagal jo veiklą, ypatybę ar pan. (DLKG 392): didžėj‑au‑ti ‘būti didžėjumi’^[9] (LNLŽ 139) ← didžėjus ‘kas groja su plokštelėmis, kompaktiniais diskais ar iš kompiuterio muzikos renginiuose’ (NSDB ir LNLŽ 140), hakeri‑au‑ti ‘užsiimti hakerio veikla’ ← hakeris ‘nesankcionuoto patekimo į informacines sistemas specialistas’ (NSDB ir LNLŽ 208), lyderi‑au‑ti ‘pirmauti’ ← lyderis ‘varžybose kitus aplenkiantis, pirmaujantis sportininkas arba komanda’ (TŽŽ^e), pirat‑au‑ti ‘pelnytis iš nelegalaus naudojimosi svetima kūryba, ja naudotis’ ← piratas ‘kas neteisėtai platina svetimą kūrybą’ (internetinė vartosena^[10]), vidžėj‑au‑ti ‘kurti vaizdo projekcijas realiu laiku’ ← vidžėjus ‘vaizdo projekcijų kūrėjas’ (LNLŽ 643).

Kaip matyti, aptartoje grupėje nė vienas veiksmažodis nėra tiesioginis skolinys, iš kitų kalbų atėjo tik jų pamatai. Nors pavyzdžių nedaug, bet akivaizdu, kad tokie naujesnieji vediniai atspindi atitikimo reikšmės darybos tipo su priesaga ‑au‑ti produktyvumą^[11]. Paprastai tariant, jei į lietuvių kalbą ateina skolintas žmogų kaip veikėją, ypatybės turėtoją ar pan. nusakantis daiktavardis, tai tikėtina, kad iš jo bus galima pasidaryti atitikimo reikšmės veiksmažodį su priesaga ‑au‑ti (plg. Jakaitienė 1973: 48). Kaitybos klasių produktyvumo požiūriu ‑au‑ti vediniai gausina modelį^[12], kurio (1) es. l. kamienas turi a tipo afiksų rinkinį, prieš kurį dėl susidarančio hiato įterpiamas /j/, o (2) būt. k. l. kamienas turi o tipo afiksų rinkinį, prieš kurį (t. p. dėl hiato) eina /av/ vietoj bendr. ir es. l. kamieno /au/, t. y. ‑au‑ti, ‑auj‑a, ‑av‑o.

3. Priesaga -ė-ti
Afiksą ‑ė‑ti turi 4 veiksmažodžiai, trys iš jų priskirtini būvio kaitos kategorijai ‘darytis tam ar tokiam, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (DLKG 390): du veiksmažodžiai remiasi skolintais daiktavardžiais, vienas – būdvardžiu: barb‑ė‑ti ‘tapti panašiam į barbę – tuščiagarbiui, besirūpinančiam vien išvaizda’ ← barbė ‘lėlė Barbie; ją primenanti, mėgdžiojanti mergina’ (internetinė vartosena^[13]), glamūr‑ė‑ti ‘darytis glamūriškam’ ← glamūras ‘prabangus įvaizdis, jo puoselėjimas’^[14] (NSDB), global‑ė‑ti ‘darytis visuotiniam, pasauliniam’ ← globalus ‘visuotinis, visa apimantis, visiems bendras’ (TŽŽ^e).

Medžiagos, kaip matyti, nedaug, bet ir šiuo atveju gerai atspindimos produktyviausios būvio kaitos kategorijos priesagos^[15] išgalės – prireikus tokiõs semantikos vedinio iš skolinto būdvardžio ar – rečiau – daiktavardžio, bus pasitelkiama būtent ‑ė‑ti (plg.: LKG II 258; Mikelionienė 2000: 97). Tiesa, kalbant apie vedinių semantiką, porą žodžių reikėtų tarti apie glamūr‑ė‑ti, nes jam anksčiau teiktas būvio kaitos reikšmės apibrėžimas netinka: juk šis veiksmažodis nereiškia ‘virsti glamūru’ (plg. angl‑ė‑ti ‘virsti anglimi’) arba ‘darytis panašiam į glamūrą’ (plg. vaik‑ė‑ti ‘darytis panašiam į vaiką’), o tik ‘įgyti glamūro ypatybių’. Iš nurodytųjų antroji reikšmė artimiausia, nes (su‑)vaikėti galima parafrazuoti ir kaip ‘įgyti vaiko ypatybių’, bet atvirkštinė parafrazė (‘pasidaryti kaip glamūrui’) negalimà, todėl natūralu, kad jo reikšmė NSDB aiškinama pasitelkiant daiktavardinį būdvardį, leidžiantį tą ypatybę pabrėžti – ‘darytis glamūr‑išk‑am’. Tokių vedinių, kurių reikšmė artimesnė būdvardiniams (todėl jie ir vartojami tų veiksmažodžių reikšmės apibrėžimuose), nėra daug, bet į juos dėmesys jau buvo atkreiptas (žr. DLKG 391), plg., sakysim (iš DŽ^6e), kultūr‑ė‑ti ‘darytis kultūr‑ing‑am’, priešak‑ė‑ti ‘darytis priešak‑in‑iam (apie balsius)’, visuomen‑ė‑ti ‘darytis visuomen‑išk‑am’ ir pan.

Dar vienas veiksmažodis su priesaga ‑ė‑ti yra išvestas iš būdvardžio, bet turi kitokią – būsenos reikšmę (‘būti tam ar tokiam, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’, DLKG 393): kreiz‑ė‑ti ‘kvailai elgtis, kalbėti’ ← (nkt.) kreizi ‘beprotiškas, nenormalus’ (NSDB ir LNLŽ 280^[16]; plg. kreiz‑uo‑ti toliau). Reikia pasakyti, kad tokie vediniai dabartinėje kalboje reti ir neproduktyvūs (Jakaitienė 1973: 14; DLKG 393; Pakerys 2006), tad kiek netikėta, kad palyginti naujas vedinys pasidarytas realizuojant būtent šią reikšmę (plg. toliau minimą tos pačios reikšmės kreiz‑uo‑ti).

Nė vienas iš aptartų veiksmažodžių nėra tiesioginis skolinys, todėl apie adaptacinę afikso ‑ė‑ti funkciją kalbėti negalima. Kaitybos klasių produktyvumo požiūriu ‑ė‑ti vediniai gausina modelį, kurio (1) es. l. kamienas turi a tipo afiksų rinkinį, prieš kurį dėl susidarančio hiato įterpiamas /j/, (2) būt. k. l. kamienas turi o tipo afiksų rinkinį, prieš kurį (t. p. dėl hiato) eina /j/, t. y. ‑ė‑ti, ‑ėj‑a, ‑ėj‑o.

4. Priesaga (baigmuo) ‑uo‑ti

Priesagą arba baigmenį ‑uo‑ti iš viso turi 61 bazės veiksmažodis – dažnumu šis afiksas pasižymi ir kituose naujesnės leksikos tyrimuose (Mikelionienė 2000: 26, 90; Vaicekauskienė 2007: 195). Pirmiausia verta paminėti tas leksemas, kurių darybiškai skaidyti negalima – pamatinių žodžių lietuvių kalboje jos neturi, tad priesaga čia funkcionuoja tik kaip skolinio morfologinės adaptacijos priemonė (LKG II 249; Jakaitienė 1973: 41; Mikelionienė 2000: 26; Drotvinas 2001: 4). Jau seniai pastebėta, kad ‑uo‑ti laikytinas produktyviausiu daiktavardinių veiksmažodžių darybos afiksu (Jakaitienė 1973: 40; plg. LKG II 247–248), tad nieko stebėtino, kad būtent jis pasirenkamas skolinių adaptacijai. Toks būdas veiksmažodinių skolinių tipologijoje priskiriamas netiesioginio įterpimo strategijai (angl. indirect insertion), mat skolinys į kaitybos sistemą įtraukiamas ne tiesiogiai (prie jo iš karto jungiant kaitybos afiksus), o pasitelkiant tam tikrą morfemą‑tarpininkę, kuri gali būti (Wohlgemuth 2009: 95–99):

(1) verbalizacinė (angl. verbalizing affix)^[17];

(2) padaromosios arba priežastinės reikšmės (angl. factitive/causative affix);

(3) speciali (kitos funkcijos neturinti) veiksmažodinių skolinių adaptacijos priesaga (angl. loan verb marker).

Pati dažniausia priesagos ‑uo‑ti funkcija – denominatyvų (ypač daiktavardinių) vedyba (žr. toliau), todėl ją turintys tiesioginiai skoliniai priskirtini (1) tipui. Kaip paaiškės toliau, lietuvių kalboje veikia ir (2) tipo morfologinė adaptacija, kai pasitelkiamas prototipinis priežastinis / padaromasis afiksas.

Darybiškai neskaidžių veiksmažodžių su priesaga ‑uo‑ti NSDB yra 22^[18]: agreg‑uo‑ti ‘stambinti (pvz., statistikos rodiklius)’ (TŽŽ^e), akredit‑uo‑ti ‘suteikti teisę teikti paslaugas’ (TŽŽ^e), alkotest‑uo‑ti ‘tikrinti santykinį alkoholio kiekį kraujyje (alkoholio matuokliu)’ (TŽŽ^e tik^[19] alkotesteris, testuoti)^[20], deleg‑uo‑ti ‘paskirti, perduoti, suteikti įgaliojimus’ (TŽŽ^e), erod‑uo‑ti ‘sukelti eroziją’ (TŽŽ^e), eutrofik‑uo‑ti ‘kisti dėl cheminių maisto medžiagų, dažniausiai tirpių azoto ir fosforo junginių, pertekliaus’ (TŽŽ^e tik eutrofikacija^[21]), inkub‑uo‑ti ‘mažinti pradedančiųjų verslo įmonių riziką ir padėti joms įsitvirtinti’ (TŽŽ^e tik inkubacija, bet be atitinkamos reikšmės), konsolid‑uo‑ti ‘(su‑)jungti, subendrinti’ (TŽŽ^e), kultiv‑uo‑ti ‘įdirbti, purenti dirvą’ (TŽŽ^e, NSDB fiksuotas tik su priešdėliu: re‑kultivuoti ‘atkurti dirbamos žemės ankstesnę būklę’), lasir‑uo‑ti ‘dažus tepti plonu skaidriu ar pusiau skaidriu dažų sluoksniu’ (TŽŽ^e), moder‑uo‑ti ‘vadovauti posėdžiui, diskusijai’ (TŽŽ^e tik moderatorius), notifik‑uo‑ti ‘paskirti instituciją, atsakingą už atitikties įvertinimą’ (TŽŽ^e plg. notifikacija)^[22], park‑uo‑ti ‘statyti transporto priemonę į jai skirtą vietą’^[23], rot‑uo‑ti ‘keisti pareigūnus praėjus tam tiktam laikotarpiui’ (TŽŽ^e tik rotacija), sertifik‑uo‑ti ‘atlikti sertifikacijos procedūrą’ (TŽŽ^e tik sertifikacija), sken‑uo‑ti ‘nuskaityti vaizdą skaitytuvu (skeneriu)’ (TŽŽ^e).

Keli šios grupės veiksmažodžiai turi baigmenį ‑izuo‑ti, bet juose skirti tokią ilgesnę adaptacinę priesagą nėra pagrindo: fonemų eilutė /iz/ jau yra skolinamo žodžio dalis (plg., sakysim, angl. organise, pranc. organiser, vok. organisieren ir pan.)^[24]: autoriz‑uo‑ti ‘suteikti teisę Lietuvos teritorijoje arba jos dalyje tiekti į rinką prekę’ (TŽŽ^e), harmoniz‑uo‑ti ‘suderinti, pritaikyti’ (TŽŽ^e), internaliz‑uo‑ti ‘valstybinio reguliavimo priemonėmis priversti atlyginti žalą ar nuostolį’ (TŽŽ^e tik internalizacija kita reikšme), optimiz‑uo‑ti ‘rasti optimalų iš esamų variantų’ (TŽŽ^e), renatūraliz‑uo‑ti ‘grąžinti natūralią būklę’^[25], valoriz‑uo‑ti ‘skleisti, populiarinti, panaudoti; iš naujo įvertinti’ (TŽŽ^e tik valorizacija, bet réikšmės atitinka tik iš dalies).

Didžiausią darybiškai skaidžių veiksmažodžių grupę sudaro padaromosios kategorijos vediniai – ‘daryti tai ar tokį, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (DLKG 387)^[26]. Tiesa, kitaip nei DLKG, šiai kategorijai nebus priskiriami suteikimo (ornatyvinės) reikšmės vediniai – jie analizuojami atskirai (žr. toliau). Be to, iš anksto pasakytina, kad priklausomai nuo pamatinio daiktavardžio reikšmės vedinys reikš arba ‘(su‑)kurti tai, versti tuo, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (jei daiktavardis nenusako veiksmo, pavyzdžiui: grupė → grup‑uo‑ti), arba ‘atlikti tai, užsiimti tuo, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (jei daiktavardis apibūdina veiksmą ar veiklą, pavyzdžiui: koncertas → koncert‑uo‑ti, sportas → sport‑uo‑ti). Į šiuos pogrupius veiksmažodžiai toliau neskirstomi ir teikiami kartu. Iš viso galima kalbėti apie 18 priesagos ‑uo‑ti daiktavardinių padaromosios kategorijos vedinių: dred‑uo‑ti ‘daryti kam dredus’ ← dredai ‘supintos, suveltos plaukų sruogos, kaselės’ (LNLŽ 148), dribling‑uo‑ti ‘specialia technika varytis kamuolį’ ← driblingas ‘kamuolio varymas’ (NSDB ir TŽŽ^e), drifting‑uo‑ti ‘važiuoti automobiliu slystant’ ← driftingas ‘važiavimas slystant kontroliuojamu šoniniu slydimu posūkiuose’ (NSDB ir LNLŽ 148; plg. drift‑in‑ti toliau), fliuks‑uo‑ti ‘kurti avangardinį fliukso stiliaus meną’^[27] ← fliuksas ‘XX a. septintajame dešimtmetyje atsiradęs intermedialus meno judėjimas (fluxus)’ (internetinė vartosena^[28]), hamburgeri‑uo‑ti ‘gaminti suvožtinius, hamburgerius’^[29] ← hamburgeris ‘mėsos suvožtinis’^[30] (NSDB fiksuotas tik priešdėlinis pa‑hamburgeriuoti^[31]), lifting‑uo‑ti ‘atlikti liftingo procedūrą’ ← liftingas ‘odos stangrinimo (patempimo) procedūra’^[32] (internetinė vartosena^[33]), listing‑uo‑ti ‘įtraukti į sąrašą vertybinių popierių biržoje’ (TŽŽ^e tik dalyvis listinguojamas) ← listingas ‘vertybinių popierių įtraukimas į biržos prekybos sąrašą’^[34] (internetinė vartosena^[35]), masteri‑uo‑ti ‘parengti muzikos įrašą, kompiuterinį žaidimą ar pan. skelbti (platinti)’ ← masteris ‘garso korektūra, įrašo suvedimas ruošiant kūrinį leidybai’ (LNLŽ 321; plg. master‑in‑ti toliau), miks‑uo‑ti ‘kurti miksą’ ← miksas ‘harmoniškai suvesti, sumiksuoti muzikos kūriniai; mišinys’ (LNLŽ 331), mobing‑uo‑ti ‘psichologiškai paveikti sukeliant stresą (ppr. darbo santykiuose)’ ← mobingas ‘grupinis patyčinis spaudimas (ppr. darbe)’, monitoring‑uo‑ti ‘atlikti stebėseną (monitoringą)’ ← monitoringas ‘ilgalaikis kokio nors reiškinio, sistemos stebėjimas’ (TŽŽ^e), program‑uo‑ti ‘planuoti sudarant programas’ ←programa ‘kokio nors veikimo planas’ (TŽŽ^e), remiks‑uo‑ti ‘perdaryti populiarios muzikos kūrinį’ (LNLŽ 494) ← remiksas ‘perkurtas muzikos kūrinys’ (LNLŽ 494)^[36], rep‑uo‑ti ‘dainuoti ritmingai skanduojant tekstą’ ← repas ‘muzikos stilius – ekspresyvi, ryškiai ritmizuota melodeklamacija’ (TŽŽ^e), skeč‑uo‑ti ‘piešti eskizus, eskizuoti’ (LNLŽ 518) ← skečas ‘eskizas’ (LNLŽ 518; plg. skeč‑in‑ti toliau), start‑uo‑ti ‘pradėti veikti, vykti, vykdyti’ ← startas ‘(veiklos, veiksmo) pradžia’ (plg. TŽŽ^e[37]), sving‑uo‑ti ‘praktikuoti seksualinius santykius kitiems stebint arba mainytis partneriais’ ← svingas ‘poros lytiniai santykiai mažiausiai su dar bent vienu žmogumi’ (LNLŽ 563), tiuning‑uo‑ti ‘tobulinti, perdaryti transporto priemonės savybes (variklį ir kt.)’ (LNLŽ 595) ← tiuningas ‘tobulinimas, modifikavimas funkciniu ar estetiniu požiūriu’ (LNLŽ 595).

Šalia šių daiktavardinių vedinių šlietini ir 2 būdvardiniai – vienas jų turi priesagą ‑uo‑ti, kitas – ‑izuo‑ti: valid‑uo‑ti ‘tinkamai patvirtinti’ ← validus ‘patikimas’ (TŽŽ^e), social‑izuo‑ti ‘suteikti bendravimo įgūdžių, daryti socialų’ (NSDB fiksuotas tik sangrąžinis socializuoti‑s ‘prisitaikyti gyventi visuomenėje’) ← socialus ‘mėgstantis kompaniją, draugiškas, visuomeniškas’^[38] (TŽŽ^e tik asocialus). Reikšmės požiūriu tokiems vediniams artimas ir vienas daiktavardinis priesagos ‑izuo‑ti veiksmažodis: glamūr‑izuo‑ti ‘kurti geresnį, prabangų įvaizdį’ (t. y. ‘daryti tokį, kaip glamūras, kaip priklausantis glamūrui’) ← glamūras ‘prabangus įvaizdis, jo puoselėjimas’ (NSDB).

Kad iš tarptautinių daiktavardžių būtent su priesaga ‑uo‑ti pasidaroma veiksmažodžių, gerai žinoma (LKG II 249; Jakaitienė 1973: 40), bet bazės duomenys leidžia dėmesį atkreipti ir į porą naujesnių dalykų. Dėl anglų kalbos poveikio daugėja skolintų veiksmų pavadinimų su priesaga ‑ing (kai kuriais atvejais jie gali būti įgiję ir konkretesnes reikšmes)^[39]. Šiame kontekste reikia priminti, kad į vadinamųjų tarptautinių veiksmažodžių darybinį statusą lietuvių kalbotyroje dažniau žiūrima atsargiai, nes istoriškai jie ir bendrakamieniai daiktavardžiai gali būti pasiskolinti nepriklausomai, tad paties darybos veiksmo lietuvių kalboje gali ir nebūti įvykę, ir tik žiūrėdami sinchroniškai tą ryšį įžiūrime (todėl tyrėjai yra linkę rinktis atsargias modalines formuluotes, plg.: „galėtų būti padaryti iš tos pačios šaknies daiktavardžių“ (LKG II 249), „darybiškai galima susieti su lietuvių kalboje plačiai vartojamais tarptautiniais vardažodžiais“ (Jakaitienė 1973: 40)). Suprantama, jei pamatinio žodžio (tikro ar istoriškai paraleliai pasiskolinto) nėra, apie išvestinius veiksmažodžius kalbėti negalime ir jų priesagas reikia traktuoti tik kaip adaptacines (plg.: Urbutis 1978: 115; Keinys 1984: 114; Wohlgemuth 2009: 101), todėl abiejų rūšių leksemos aptartinos atskirai, nes ir jų statusas kitoks^[40]. Anglų kalbos vedinių su priesaga ‑ing atveju akivaizdu, kad pasiskolinamas tik daiktavardis, todėl galima tvirtai teigti, jog veiksmažodis sudaromas jau lietuvių kalbos dirvoje^[41]. Kitas dalykas, matomas iš bazės, yra tai, kad su priesaga ‑uo‑ti iš nestandartinės kalbos skolintų daiktavardžių taip pat gana produktyviai išvedami veiksmažodžiai, o apie aiškesnę ar dažnesnę skolinių adaptaciją (ne darybos veiksmą!) prie svetimo kamieno pridedant ‑uo‑ti nestandartinėje atmainoje kalbėti negalima (bet plg. toliau apie ‑in‑ti). Kaip adaptacinė ‑uo‑ti akivaizdžiai yra įsitvirtinusi vadinamųjų tarptautinių veiksmažodžių pogrupyje, o žiūrint atmainos – standartinėje kalboje, nors dalis leksemų gali būti vartojama tik tam tikrų specialistų^[42].

Padaromajai kategorijai semantiškai artimi suteikimo kategorijos (ornatyviniai) vediniai, kurie nusako ne objekto (su)kūrimą ar veiksmo atlikimą, bet tam tikro dalyko priskyrimą (tokią kategoriją įprasta skirti anglistikoje, plg., pavyzdžiui, Marchand 1969: 369). Tokiõs reikšmės veiksmažodžių NSDB galima skirti 7, keturi iš jų turi priesagą ‑uo‑ti: finans‑uo‑ti ‘aprūpinti lėšomis’ (TŽŽ^e; NSDB fiksuotas tik veiksmažodis su elementu ko‑: ko‑finansuoti) ← finansai ‘lėšų visuma’ (TŽŽ^e), profili‑uo‑ti ‘įgyvendinti profilinį mokymą’ (TŽŽ^e) ← profilis ‘profesijos, specialybės arba kt. objekto esminių bruožų visuma ‘(NSDB ir TŽŽ^e), reiting‑uo‑ti ‘įvertinti nustatant vietą vertinimo skalėje’ ← reitingas ‘kiekybinis įvertinimas, padedantis palyginti vienos rūšies objektus’ (TŽŽ^e), subsidij‑uo‑ti ‘paskirti subsidiją’ (TŽŽ^e) ← subsidija ‘ekonominė pagalba privačiajam sektoriui’ (TTŽe). Vienas vedinys turi ilgesnį afiksą ‑izuo‑ti (prioritet‑izuo‑ti ‘suskirstyti pagal svarbą’ ← prioritetas ‘pirmenybė’ (TŽŽ^e))^[43], o vienas sudaro sąlygas kalbėti apie priesagą ‑onuo‑ti: pozici[j]‑onuo‑ti[44] ‘nustatyti tinkamą padėtį; sukurti prekės įvaizdį vartotojo sąmonėje’ ← pozicija ‘kieno nors padėtis ko nors kito atžvilgiu’ (TŽŽ^e). Tokia priesaga iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti neįprasta, bet pavyzdžių yra ne vienas, plg. (iš TŽŽ^e): evoliuci[j]‑onuo‑ti ← evoliucija, kolekci[j]‑onuo‑ti ← kolekcija, sankci[j]‑onuo‑ti ← sankcija ir pan.). Suprantama, ir čia reikia akcentuoti, kad elementai ‑iz‑ bei ‑on‑ istoriškai yra paprasčiausiai atkeliavę kartu su skolinamais veiksmažodžiais, bet lyginant su bendrakamieniais lietuvių kalboje vartojamais daiktavardiniais ar būdvardiniais skoliniais atsiranda galimybė sinchroniškai segmentuoti ilgesnes priesagas ‑izuo‑ti ir ‑onuo‑ti.

7 vediniai priklauso instrumentinei kategorijai –‘daryti, dirbti su tuo, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (DLKG 390). Tiesa, šį apibrėžimą siūlytina papildyti veiksmažodžiu naudoti(s), nes jis daugelyje darybinių parafrazių labiau tiktų: blenderi‑uo‑ti ‘trinti elektriniu trintuvu daržoves ar kt.’ ← blenderis ‘(vaisių, daržovių) trintuvas, maišytuvas’^[45] (NSDB), kait‑uo‑ti ‘užsiimti jėgos aitvarų sportu’ ← kaitas ‘jėgos aitvaras’ (NSDB), lizing‑uo‑ti ‘nuomoti(s) išperkamosios nuomos būdu’ ← lizingas (NSDB ir TŽŽ^e)^[46], moduli‑uo‑ti ‘daryti moduliaciją, keisti’ (DŽ^6e, NSDB tik priešdėlinis su‑moduliuoti; TŽŽ^e tik moduliacija) ← modulis ‘skaitinė charakteristika’ (TŽŽ^e), sempl‑uo‑ti ‘panaudoti garsus iš kitų muzikos kūrinių naujam ’ (LNLŽ 512) ← semplas ‘muzikinio kūrinio ar garso fragmentas’ (LNLŽ 511), skreč‑uo‑ti ‘naudoti tam tikrą didžėjų improvizacijos techniką — skrečą’ (LNLŽ 521) ← skrečas ‘miksavimo technika, naudojama išgaunant specifinius garsus sukiojant grojančią plokštelę ranka pirmyn ir atgal’ (LNLŽ 520; plg. skreč‑in‑ti toliau)^[47], teip‑uo‑ti ‘aprišti, surišti, suveržti juostele’ (LNLŽ 591) ← teipas ‘lipnus elastinis bintas’ (LNLŽ 591). Nors priesaga ‑uo‑ti instrumentinės kategorijos apraše DLKG praleista, bet greičiausiai tai tik neapsižiūrėjimas^[48]: dėl bendro šio afikso produktyvumo kaip tik tikėtina, kad vedinių bus sudaroma būtent su juo.

Galop vienas ­‑uo‑ti vedinys priklauso atitikimo kategorijai (patron‑uo‑ti ‘globoti kontroliuojamas įmones’ ← patronas ‘globėjas’ (TŽŽ^e)) ir du – būsenos: vienas iš jų būdvardinis (kreiz‑uo‑ti ‘kvailioti’ (LNLŽ 280) ← (nkt.) kreizi ‘beprotiškas, nenormalus’ (LNLŽ 280), plg. kreiz‑ė‑ti anksčiau), kitas – daiktavardinis (relaks‑uo‑ti ‘atsipalaiduoti, poilsiauti; atostogauti’^[49] (NSDB fiksuotas tik sangrąžinis relaksuoti‑s, TŽŽ^e tik relaksacija) ← relaksas ‘atsipalaidavimas; poilsis’^[50]).

Aptariant priesagos ‑uo‑ti veiksmažodžius minėtini ir keli priešdėlių vediniai. Iš jų aiškiausi du: pa‑hamburgeriuoti ‘pasigaminti suvožtinių, hamburgerių’ ← hamburgeriuoti ‘daryti hamburgerius’, kur pa‑ vartojamas veiksmo trumpumo reikšme (DLKG 404)^[51] ir su‑moduliuoti ‘moduliuojant (iš)gauti’ ← moduliuoti ‘daryti moduliaciją, keisti’, kur su‑ žymi veiksmo ribą (DLKG 402).

Kitų pavyzdžių interpretacija sudėtingesnė, sakysim, galima siūlyti tokį variantą: de‑sertifikuoti ‘panaikinti sertifikatą’ ← sertifikuoti ‘suteikti sertifikatą’ (TŽŽ^e tik sertifikacija), re‑kultivuoti ‘atkurti dirbamos žemės ankstesnę būklę’ (TŽŽ^e tik rekultivacija) ← kultivuoti ‘įdirbti, purenti dirvą’ (TŽŽ^e). Vis dėlto reikia pasakyti, kad priešdėlių de‑ ir re‑ statusas specifinis. Viena vertus, jei veiksmažodis gauna sangrąžos afiksą, jo negalima įterpti tarp šių priešdėlių ir šaknies (destabilizuoti‑s, re‑organizuoti‑s, ne *de‑si‑stabilizuoti, *re‑si‑organizuoti), o tai rodytų, kad aptariamieji elementai šiuo atveju traktuojami kitaip, nei įprastiniai lietuvių kalbos priešdėliai^[52]. Kita vertus, kai matome, kad šalia desertifikuoti, rekultivuoti vartojami veiksmažodžiai sertifikuoti, kultivuoti, yra pagrindo segmentuoti de‑, re‑ ir, atsižvelgiant į kitus panašius atvejus (de‑centralizuoti, de‑koduoti, re‑investuoti, re‑organizuoti ir pan.), siūlyti darybinę opoziciją, kur de‑ turi reikšmę ‘atlikti priešingą veiksmą’ (plg., pavyzdžiui, at(i)‑, žr. LKG II 275), o re‑ –‘veiksmą atlikti iš naujo’ (plg. at(i)‑, per‑, žr.: LKG II 274; DLKG 406). Tokiõs interpretacijos lietuvių kalbos gramatikose nesilaikoma: DLKG vadinamieji tarptautiniai priešdėliai neminimi, o LKG, derinant diachroninį ir sinchroninį požiūrį, įterpiamas skyrelis „Tarptautiniai veiksmažodžiai su priešdėliais“, kuriame sakoma, kad „[d]abartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje yra vartojama tarptautinių veiksmažodžių su nelietuviškos kilmės priešdėliais“, bet jie „traktuojami kaip nepriešdėliniai“ (LKG II 294). Prefiksinį elementą primena ir ko‑ veiksmažodyje ko‑finansuoti ‘finansuoti kartu’ (šalia finansuoti ‘aprūpinti lėšomis’ (TŽŽ^e)): galima konstatuoti jo reikšmę ‘(veikti) kartu’, bet tokių pavyzdžių labai mažai, tad ir prefiksinis to elemento statusas ginčytinas (iš aiškesnių atvejų dar plg. ko‑egzistuoti ‘būti kartu, sugyventi’ (TŽŽ^e), t. y. ‘egzistuoti kartu’). Galop minėtinas renatūralizuoti (‘grąžinti natūralią būklę’): jame priešdėlio skirti negalima dėl kitos priežasties – natūralizuoti neturi tinkamos reikšmės (laukiama ‘daryti natūralų’, o fiksuota ‘suteikti svetimšaliui valstybės, kurioje jis nuolat gyvena, pilietybę’ (TŽŽ^e)), todėl darybos opozicijos įžiūrėti negalima.

Pabaigoje aptartini keli galimi sangrąžos vediniai: pilinguoti‑s ‘šertis, nušiurti (apie trikotažą)’, relaksuoti‑s ‘atsipalaiduoti’ ir socializuoti‑s ‘prisitaikyti gyventi visuomenėje’. Dėl pirmojo reikia pasakyti, kad paprasčiausiu sangrąžos vediniu jo laikyti negalima, nes laukiamasis *pilinguoti ‘nušiurinti ar pan.’, atrodo, niekur nefiksuotas^[53], todėl reikia įžiūrėti mišriąją – priesagos ir sangrąžos – darybą ir pamatu imti daiktavardį pilingas ‘pumpurų susidarymas tekstilės gaminių paviršiuje dėl trinties vartojant; tekstilės gaminių yda: kai kuriose vietose gaminio paviršiuje susidarę patvarūs pumpurai’^[54] (apie tokią darybą žr. DLKG 409, nors šiuo atveju matoma reikšmė (‘vykti tam arba rastis tam, kas nusakyta pamatiniu žodžiu’) nenurodoma). Veiksmažodžio relaksuoti‑s atveju laukiamas pamatinis žodis relaksuoti dažniau vartojamas kaip intranzityvinis (‘atsipalaiduoti, poilsiauti; atostogauti’^[55]), o tranzityvinių pavyzdžių mažiau^[56]. Jei relaksuoti‑s vedamas iš tokiõs tranzityvinės vartosenos, vedinys laikytinas objektiniu – t. y. neįžiūrint aktyvaus veikėjo, kurio veiksmas nukreipiamas į save patį (DLKG 408). Kita vertus, gali būti, kad sangrąžos afiksas prie intranzityvinio relaksuoti buvo pridėtas tiesiog pleonastiškai, plg.: bijoti‑s, gulti‑s, sėsti‑s šalia bijoti, gulti, sėsti ir pan. (DLKG 407). Veiksmažodis socializuoti‑s (TŽŽ^e tik socializacija) turi būti išvestas iš tranzityvinio socializuoti, nors reikia pripažinti, kad šis taip pat retai vartojamas^[57]. Šiuo atveju irgi įžiūrėtina objektinė reikšmė (nėra aiškaus į save nukreipto veiksmo).

Kalbant apie kaitybos klasių produktyvumą, reikia pasakyti, kad priesaga ‑uo‑ti ir dėl savo adaptacinės funkcijos, ir dėl darumo gausina su ja siejamą kaitybos modelį, kurio (1) es. l. kamienas turi a tipo afiksų rinkinį, prieš kurį dėl susidarančio hiato įterpiamas /j/, (2) būt. k. l. kamienas turi o tipo afiksų rinkinį ir prieš jį (t. p. dėl hiato) eina /av/ vietoj bendr. ir es. l. kamieno /uo/, t. y. ‑uo‑ti, ‑uoj‑a, ‑av‑o.

5. Priesaga (baigmuo) ‑in‑ti

Priesaga arba baigmuo ‑in‑ti yra panašaus dažnio kaip ir -uo-ti – ją (jį) turi 59 veiksmažodžiai, iš kurių pirmiausia aptartini darybiškai neskaidūs. Tokių leksemų yra 9: disturb‑in‑ti ‘trukdyti, atitraukti dėmesį’, headhunt‑in‑ti ‘ieškoti naujų darbuotojų, pervilioti juos iš kitų darboviečių’, klik‑in‑ti ‘spaudinėti naudojantis pelės mygtuku ar pan.’ (LNLŽ 269; NSDB tik priešdėlinis pa‑klikinti)^[58], offtop‑in‑ti ‘rašyti internete ne pagal temą’ (LNLŽ 374)^[59], print‑in‑ti ‘spausdinti iš kompiuterio’ (LNLŽ 468)^[60], promot‑in‑ti ‘skleisti kokias nors idėjas, agituoti už jas’ (LNLŽ 476), skip‑in‑ti ‘praleisti kokią nors veiklą’ (LNLŽ 519), tiun‑in‑ti ‘tobulinti transporto priemonės (dažniausiai automobilio) savybes’ (LNLŽ 595; plg. tiuning‑uo‑ti anksčiau), zep‑in‑ti ‘nuotolinio valdymo pulteliu perjunginėti TV programas, ypač siekiant išvengti reklamos’.

Tokiais atvejais reikia pripažinti, kad priesaga ‑in‑ti atlieka tik skolinio morfologinės adaptacijos funkciją^[61] – lietuvių kalboje ir čia laikomasi netiesioginio įterpimo strategijos, bet dabar jau matyti, kad tam pasitelkiamos dvi priesagos – ‑uo‑ti ir ‑in‑ti. Pirmoji, kaip jau minėta, laikytina produktyviausiu verbalizacijos (denominatyvų vedybos) afiksu, o antroji išsiskiria priežastine ir padaromąja (ypač dažni būdvardiniai vediniai) reikšmėmis (LKG II 263–264; Jakaitienė 1973: 18, 21; DLKG 387, 399). Tai, kad būtent tokiõs semantikos priesaga vartojama adaptuojant skolinius, nėra atsitiktinumas – kaip jau minėta, priežastinės ir padaromosios reikšmės afiksai šią funkciją atlieka ir ne vienoje kitoje pasaulio kalboje (tai antrasis netiesioginio įterpimo strategijos tipas, žr. Wohlgemuth 2009: 97–98). Suprantama, matant dvi priesagas, turinčias tą pačią paskirtį, kyla klausimas, ar tarp jų negalima įžvelgti tam tikros distribucijos. Iš medžiagos matyti, kad ‑uo‑ti prototipiškai vartojama adaptuojant vadinamuosius tarptautinius veiksmažodžius, t. y. „rimtąją“ specialiąją leksiką, kuri kilmės požiūriu dažnai turi klasikinių kalbų šaknis, o štai ‑in‑ti laikytina prototipiniu nestandartinės – slengo, žargono, šnekamosios (t. y. „nerimtosios“) kalbos skolintų (dažniausiai – iš anglų kalbos) veiksmažodžių adaptacijos afiksu. Tą skirtumą kalbantieji, beje, gerai jaučia ir, sakysim, niekam nešauna į galvą vadinamąjį tarptautinį veiksmažodį (kad ir retą) savo tekste kaip nors pažymėti, o štai skolinius su ‑in‑ti viešuose (nors kiek oficialesnio pobūdžio) tekstuose linkstama skirti kabutėmis, kursyvu ar pan. Taip skaitytojui parodoma, jog autorius nestandartinį tų žodžių pobūdį aiškiai suvokia^[62], plg., sakysim, veiksmažodžio (pa‑)trol‑in‑ti ‘(iš)provokuoti, (pa)erzinti, apsimetinėti, apgaudinėti (ppr. skaitmeninėje erdvėje)’ ir jo veiksmo pavadinimo (pa‑)trolin‑im‑as vartoseną (cituojant papildomai pajuodinta)^[63]:

Liberalams nepavyko „patrolinti“ A. Zuoko^[64]
Tūlas komentarų trolis dažnai net pats nesuvokia, jog jis yra trolis: jis dar nėra perkandęs efektyvaus trolinimo principų^[65]

Bet (be jokio skyrimo, greičiausiai siekiant neformalesnio stiliaus):

Viceministras nepasidavė brito trolinimui, tik lietuviai to nesuprato [antraštė]
Britų europarlamentaras neuždavė klausimo, jis trolino ir buvo ramiai nuleistas ant žemės [teksto sakinys]^[66]

Suprantama, kaip jau ir buvo užsiminta, turime kalbėti apie prototipines priesagų funkcijas, o ta išlyga svarbiausia ‑uo‑ti atveju: šis afiksas kartais gali būti pasitelkiamas ir tiesioginei skolinių, nepriskirtinų tradiciniams tarptautiniams žodžiams, adaptacijai, plg., sakysim, retesnį print‑uo‑ti (LNLŽ 468) šalia dažnesnio print‑in‑ti (< angl. print). Kita vertus, tokiõs išlygos kalbant apie ‑in‑ti nereikia: tarptautiniai veiksmažodžiai ją pridedant tiesiogiai niekada neadaptuojami. Žinoma, tai nereiškia, kad ši priesaga apskritai negali eiti su „rimtaisiais“ kamienais (plg. aktyv‑in‑ti, modern‑in‑ti, sistem‑in‑ti ir pan.)^[67], bet skirtumas čia tas, kad ‑in‑ti tokiu atveju arba (1) sinchroniškai atlieka darybinę funkciją (aktyvus → aktyv‑in‑ti kaip mažas → maž‑in‑ti), arba (2) yra atsiradusi vietoj skolinį adaptuojant natūraliai pridėtos ‑uo‑ti, nes vengiant svetimo elemento ‑iz‑ siūloma visą priesagą keisti į ‑in‑, plg. modern‑izuo‑ti ir modern‑in‑ti^[68].

Aptarus adaptuotų leksemų problematiką, galima pereiti prie likusiųjų veiksmažodžių, kuriuos jau galima laikyti darybiškai skaidžiais, nes šalia jų lietuvių kalboje vartojami bendrakamieniai daiktavardžiai ir (rečiau) būdvardžiai. Tiesa, reikia pasakyti, kad dalis pamatinių žodžių, sprendžiant subjektyviai ir remiantis preliminariais „Google“ paieškos duomenimis, yra reti ar net labai reti (plg., sakysim, toliau minimus downloadas, refrešas, seivas ir kt.), todėl manyti, kad jie funkcionuoja kaip pamatiniai atitinkamiems veiksmažodžiams (download‑in‑ti, refreš‑in‑ti, seiv‑in‑ti) galima tik su išlygomis. Leidžiantis į detalesnę analizę, reikėtų fiksuoti ne tik šių, bet ir visų kitų pamatinių žodžių ir vedinių dažnį (idealiu atveju – reprezentatyviame tekstyne), todėl šiame straipsnyje situacija supaprastinama ir tokie duomenys nerenkami.

Daugiausia veiksmažodžių (iš viso 29) priklauso padaromajai kategorijai, o juos parafrazuojant, be jau ‑uo‑ti analizėje minėtų daryti, (su‑)kurti, atlikti, užsiimti, kai kur tiktų pavartoti ir kelti (plg. fleiminti – ‘kelti kivirčą, diskusijas’). Iš pradžių verta suminėti aiškesnius atvejus, o vėliau pereiti prie sudėtingesnių: bitboks‑in‑ti ‘balsu atkartoti muzikos instrumentų (dažniausiai mušamųjų) garsus’ (LNLŽ 81: bytboksinti) ← bitboksas ‘vokalinė perkusija’ (NSDB, plg. bytboksas LNLŽ 81), blog‑in‑ti ‘rengti, rašyti blogą’ (LNLŽ 86) ← blogas ‘tinklaraštis’ (NSDB ir LNLŽ 86), breinstorm‑in‑ti ‘grupei žmonių spontaniškai išsakyti visas į galvą šaunančias mintis, siekiant rasti kuo geriausią sprendimą’ ← breinstormas ‘minčių lietus’^[69] (NSDB), brend‑in‑ti ‘skleisti informaciją apie prekės ar visos kompanijos ženklą bei su jais susijusius dalykus’^[70] ← brendas ‘prekės ženklas’ (internetinė vartosena^[71]), bug‑in‑ti ‘rastis klaidų kompiuterio programose dėl tam tikrų sutrikimų’ (LNLŽ 55, 96) ← bugas ‘netikslumas programoje, klaida’ (LNLŽ 55, 96)^[72], downlaud‑in‑ti ‘parsisiųsti informaciją iš interneto’ (LNLŽ 145) ← downloadas ‘duomenų parsisiuntimas’ (LNLŽ 133), drift‑in‑ti ‘važiuoti automobiliu atliekant kontroliuojamąjį šoninį slydimą (driftingą)’ (LNLŽ 149) ← driftas ‘važiavimas slystant kontroliuojamu šoniniu slydimu posūkiuose’ (NSDB ir LNLŽ 148; plg. drifting‑uo‑ti anksčiau), dubstep‑in‑ti ‘groti dubstepą’ ← dubstepas ‘elektroninės šokių muzikos žanras, išsiskiriantis niūria nuotaika, praretėjusiu ritmu, pagrindinis akcentas yra bosas’^[73] (internetinė vartosena^[74]), feik‑in‑ti ‘klastoti’ ← feikas ‘klastotė’ (NSDB^[75]), fleim‑in‑ti ‘diskutuoti, ginčytis internete’ (LNLŽ 176) ← fleimas ‘įžeidžiantis, neetiškas pranešimas forume; kivirčas, aršios diskusijos’ (LNLŽ 176), flūd‑in‑ti ‘rašyti diskusijų forumuose gausiai ir ne pagal temą’ (LNLŽ 17) ← flūdas ‘tų pačių pranešimų, žinučių kartojimas, užvertimas informacija’ (NSDB ir LNLŽ 178), hak‑in‑ti ‘nelegaliai naudotis kompiuterine programine įranga, žaidimais ir kt.’ (LNLŽ 209) ← hakas ‘nelegalus programinės ar aparatinės įrangos pakeitimas’ (NSDB ir LNLŽ 208), laik‑in‑ti ‘paspausti mygtuką Patinka (Like) Facebook tinkle’ ← laikas ‘mygtuko Like paspaudimas Facebook tinkle’^[76] (internetinė vartosena^[77]), master‑in‑ti ‘parengti muzikos įrašą, kompiuterinį žaidimą ir pan. skelbti (platinti)’ ← masteris ‘garso korektūra, įrašo suvedimas ruošiant kūrinį leidybai’ (LNLŽ 321; plg. masteri‑uo‑ti anksčiau), offtopic‑in‑ti ‘rašyti internete ne pagal temą’ ← offtopic’as ‘pasisakymas, nuomonė ne pagal temą; nukrypimas nuo temos (ppr. forume)’ (NSDB ir LNLŽ 374; plg. offtop‑in‑ti anksčiau), parkūr‑in‑ti ‘užsiimti parkūru’ ← parkūras ‘sportinio tipo veikla, kurios pagrindinis principas yra judėjimas įveikiant kliūtis, patekimas iš vienos vietos į kitą kiek įmanoma greičiau ir efektyviau’^[78] (NSDB), pijar‑in‑ti ‘skleisti informaciją, viešinti, reklamuoti’ ← pijaras ‘viešieji ryšiai, jų veiksmas (‑ai)’ (internetinė vartosena^[79]), post‑in‑ti ‘paskelbti pranešimą internete’ (LNLŽ 454) ← postas ‘įrašas el. erdvėje (forume, bloge, soc. tinklo paskirtyje ir pan.)’ (LNLŽ 454), refreš‑in‑ti ‘iš naujo atsiųsti tinklapį’ (LNLŽ 492) ← refrešas ‘informacijos atnaujinimas tinklapyje’ (internetinė vartosena^[80]), seiv‑in‑ti ‘išsaugoti kompiuterio atmintyje’ (LNLŽ 510) ← seivas ‘failas su išsaugota informacija’ (LNLŽ 510), skeč‑in‑ti ‘piešti eskizus’ (LNLŽ 518) ← skečas ‘eskizas’ (LNLŽ 518; plg. skeč‑uo‑ti anksčiau), spam‑in‑ti ‘siųsti nepageidaujamus el. laiškus’ (LNLŽ 531) ← spamas ‘nepageidaujama informacija, reklama; el. pašto šiukšlės’ (LNLŽ 531), treid‑in‑ti ‘prekiauti akcijomis, spekuliuoti akcijų biržoje’ (plg. LNLŽ 602, kur fiksuota kita reikšmė — ‘mainyti’) ← treidas ‘sandoris biržoje’ (internetinė vartosena^[81]), uploud‑in‑ti ‘perduoti (nusiųsti) duomenis’ (LNLŽ 615) ← uploadas ‘failo (nu)siuntimas iš savo kompiuterio į serverį’ (LNLŽ 32), zoom‑in‑ti ‘optiškai artinti’ (LNLŽ 666; NSDB tik priešdėlinis pri‑zoominti^[82]) ← zūmas ‘vaizdo mastelio pokytis’^[83].

Padaromajai kategorijai priklauso ir keli būdvardiniai ‑in‑ti vediniai, tik reikia iš karto atkreipti dėmesį į tai, kad būtent jie standartinėje kalboje vyrauja, o NSDB tokių veiksmažodžių mažai. Paprasčiausia vedinio turb‑in‑ti ‘daryti ką greitesnį, spartesnį’ (LNLŽ 610; NSDB tik priešdėlinis pa‑turbinti) interpretacija: ← turbo ‘greitas; galingas; labai geras ir pan.’ (internetinė vartosena^[84]). Jei sutinkama, kad pamatinis kamienas gali būti trumpinamas – atmetama jo priesaga^[85], padaromosios kategorijos vediniais galima laikyti ir šiuos 2 veiksmažodžius: komerc‑in‑ti ‘pritaikyti veiklai, iš kurios siekiama pelno’ ← komerc‑in‑is ‘prekybinis; orientuotas į pelną’ (TŽŽ^e)^[86], kompakt‑in‑ti ‘mažinti, glaudinti’ (NSDB tik priešdėlinis su‑kompaktinti) ← kompakt‑išk‑as ‘tankus, glaudus, suspaustas’ (TŽŽ^e). Prie tokių būdvardinių vedinių reikšmės požiūriu šlietinas ir vienas daiktavardinis veiksmažodis, kurį galima parafrazuoti kaip ‘daryti tokį, kad įgytų pamatinio žodžio nusakomų ypatybių’: pops‑in‑ti ‘daryti banalų, lėkštą’ (LNLŽ 453) ← popsas ‘populiarusis menas’ (NSDB ir LNLŽ 452)^[87] (plg. tokios pačios darybinės semantikos glamūr‑izuo‑ti, minėtą anksčiau).

Suteikimo reikšmę turi 3 veiksmažodžiai: ban‑in‑ti ‘apriboti interneto vartotojo galimybę reikštis komunikacinėje kokio nors tinklapio dalyje’ (LNLŽ 62) ← banas ‘uždraudimas prisijungti; blokavimas; pašalinimas, uždraudimas tam tikram laikui (el. erdvėje)’ (LNLŽ 60)^[88], link‑in‑ti ‘nukreipti į kitą interneto tinklalapį naudojant interneto sąsają’ (LNLŽ 303) ← linkas ‘hipertekstinė nuoroda’ (LNLŽ 303), tag‑in‑ti ‘pažymėti esminiais (paieškos) žodžiais’ (plg. LNLŽ 586, bet kita reikšme – ‘piešti graffiti piešėjo ar jo komandos autografus, stilizuotus parašus (tagus)’) ← tagas ‘paieškos žodis, žymė’ (internetinė vartosena^[89]).

Antra pagal gausumą ‑in‑ti vadinių grupė priklauso instrumentinei kategorijai – iš viso 12 veiksmažodžių: čat‑in‑ti ‘dalyvauti interneto pokalbiuose (čatuose)’ (LNLŽ 121: čiatinti) ← čatas ‘internetinių pokalbių tekstinėmis žinutėmis kanalas’ (LNLŽ 121: čiatas), dekupaž‑in‑ti ‘dekoruoti daiktus dekupažo technika’ ← dekupažas ‘daiktų dekoravimo įvairiais piešinėliais technika’^[90] (internetinė vartosena)^[91], drink‑in‑ti ‘gerti alkoholį’ ← drinkas ‘alkoholinis gėrimas’ (NSDB), feisbuk‑in‑ti ‘dalyvauti feisbuko (Facebook) socialiniame tinkle’ (LNLŽ 171) ← feisbukas ‘socialinis tinklas Facebook’ (internetinė vartosena^[92]), fotošop‑in‑ti ‘dirbti kompiuterine vaizdo failų redagavimo programa’ ← fotošopas ‘Adobe Photoshop šeimos ar kita nuotraukų redagavimo programa’ (internetinė vartosena^[93]), geim‑in‑ti ‘žaisti kompiuterinius žaidimus’ (LNLŽ 193) ← geimas ‘(kompiuterinis) žaidimas’ (LNLŽ 193), gūgl‑in‑ti ‘ieškoti paieškos sistemoje Google’ (LNLŽ 206) ← gūglas ‘internetinės paieškos sistema Google’ (NSDB), jutūb‑in‑ti ‘naršyti jutūbe’ ← jutūbas, ‑ė ‘vaizdo įrašų svetainė YouTube’ (internetinė vartosena^[94]), kapslok‑in‑ti ‘rašyti kompiuteriu didžiosiomis raidėmis (įsijungus mygtuką Caps Lock)’ ← kapslokas ‘mygtukas CapsLock; tekstas vien didžiosiomis raidėmis’ (internetinė vartosena^[95]), skreč‑in‑ti ‘naudoti tam tikrą didžėjų improvizacijos techniką — skrečą’ (LNLŽ 520) ← skrečas ‘miksavimo technika, naudojama išgaunant specifinius garsus sukiojant grojančią plokštelę ranka pirmyn ir atgal’ (LNLŽ 520; plg. skreč‑uo‑ti anksčiau^[96]), šop‑in‑ti ‘(apsi)pirkti’ (LNLŽ 578; NSDB tik sangrąžinis šopinti‑s) ← šopas ‘parduotuvė’ (NSDB ir LNLŽ 578), tviter‑in‑ti ‘naudotis tviterio (Twitter) sistema’ ← tviteris ‘nemokama trumparaščių bei socialinių tinklų paslauga Twitter, leidžianti jos vartotojams siųsti ir skaityti trumpas žinutes’^[97] (NSDB), vap‑in‑ti ‘naršyti mobiliajame internete su technologija WAP’ ← wap’as ‘protokolų rinkinys, sukurtas mobiliems įrenginiams, siekiant suteikti šių įrenginių vartotojams patogų priėjimą prie interneto’ (internetinė vartosena^[98]).

Likusios darybos kategorijos negausios, turi tik pavienių pavyzdžių. Tris veiksmažodžius galima priskirti dalyvavimo kategorijai – ‘dalyvauti tame, kas pasakyta pamatiniu žodžiu’ (DLKG 393): drag‑in‑ti ‘dalyvauti (dažniausiai) automobilių lenktynėse nedideliame tiesiame kelio ruože variklio galingumui įvertinti’ (LNLŽ 146) ← dragas ‘traukos lenktynės’ (NSDB ir LNLŽ 146), fleshmob‑in‑ti ‘dalyvauti masinėje pramogoje flešmobe’ ← flešmobas ‘nepažįstamų žmonių iš anksto suderinti, ppr. internetu, bendri vieši veiksmai, labiau skirti pasismaginti’^[99] (internetinė vartosena^[100]), reiv‑in‑ti ‘šėlti vakarėliuose’ (LNLŽ 493) ← reivas ‘masinis, didelis elektroninės muzikos renginys’ (LNLŽ 493)^[101]. Vienas vedinys turi atitikimo kategorijos reikšmę: paparac‑in‑ti ‘persekiojant fotografuoti garsenybes, dirbti paparaco darbą’ ← paparacas ‘fotografas, kuris persekioja garsenybes, kad nufotografuotų neprašęs leidimo, o nuotraukas parduotų bulvarinei spaudai’ (TŽŽ^e). Jei pripažįstamas kamieno trumpinimas, būsenos kategorijai galėtų priklausyti vienas būdvardinis vedinys: multitask‑in‑ti ‘daryti kelis darbus vienu metu’ ← multitask‑in‑is ‘atliekantis kelis darbus, užduotis vienu metu, daugiafunkcis’ (internetinė vartosena^[102]).

Lyginant NSDB fiksuotų ‑in‑ti denominatyvų kategorijas su aprašytomis gramatikose ir kituose tyrimuose (iš esmės atspindinčiuose standartinės kalbos padėtį), iš karto matyti didelis skirtumas. Formuluojant paprastai, aptartųjų veiksmažodžių darybinė semantika labiau primena ‑uo‑ti reikšmių sistemą (žr. anksčiau) – ypač daiktavardinių padaromosios kategorijos vedinių gausa. Kitokia standartinės lietuvių kalbos priesagos ‑in‑ti semantika: nors ir jai būdinga padaromoji reikšmė, bet dauguma vedinių yra būdvardiniai^[103], pasitaiko tik vienas kitas atitikimo reikšmės darinys^[104], visai nežinoma instrumentinių ir dalyvavimo kategorijų veiksmažodžių (LKG II 265; Jakaitienė 1973: 21–22; DLKG 393). Toks skirtumas turėtų būti atsiradęs dėl paralelinio veiksmažodžių ir daiktavardžių skolinimosi – istorinės darybos lietuvių kalboje daugeliu atvejų čia iš tiesų nėra buvę, veiksmažodžiai tik adaptuoti prijungiant priesagą ‑in‑ti, bet dabar jau galima kalbėti apie sinchroninius darybos santykius, todėl reikia konstatuoti ir darybos kategorijas, kurios tai priesagai standartinėje kalboje nebūdingos.

Pabaigoje minėtini 4 priešdėliniai vediniai: pa‑klikinti ‘paspausti naudojantis pelės mygtuku ar pan.’ ← klikinti ‘spausti (spaudinėti) naudojantis pelės mygtuku ar pan.’ (momentinė reikšmė, LKG II 282), pa‑turbinti ‘padaryti ką greitesnį, spartesnį’ ← turbinti ‘daryti ką greitesnį, spartesnį’ (paprastõs ribos arba mažesnės (ribotos) veiksmo kiekybės reikšmė, plg.: LKG II 281; DLKG 405), pri‑zoominti ‘pritraukti, priartinti’ ← zoominti ‘optiškai artinti’ (krypties (priartėjimo) reikšmė, LKG II 287; DLKG 403), su‑kompaktinti ‘sumažinti, suglaudinti’ ← kompaktinti ‘mažinti, glaudinti’ (veiksmo ribos reikšmė, DLKG 402). Vienas vedinys galėtų būti sangrąžinis: šopinti‑s ‘eiti per daug parduotuvių ir apsipirkinėti’ šalia šopinti ‘(apsi)pirkti’ (LNLŽ 578), bet reikšmės skirtumo nematyti, tad greičiausiai sangrąžos afiksas pridėtas analogiškai – pagal tos pačios reikšmės veiksmažodžio ap‑si‑pirk(inė)ti pavyzdį.

Kaitybos klasių produktyvumo požiūriu ‑in‑ti vediniai gausina modelį, kurio (1) es. l. kamienas turi a tipo afiksų rinkinį, (2) būt. k. l. kamienas turi o tipo afiksų rinkinį, t. y. ‑in‑ti, ‑in‑a, ‑in‑o.

6. Išvados

1. Adaptuojant skolintus (paprastai – anglų kalbos) ir vadinamuosius tarptautinius veiksmažodžius, lietuvių kalboje taikoma netiesioginio įterpimo strategija, realizuojama priesagomis ‑uo‑ti ir ‑in‑ti. Pirmoji (daryboje prototipinė denominatyvinė) paprastai pasitelkiama adaptuojant tarptautinę leksiką, o antroji (daryboje prototipinė priežastinė ir padaromoji) – į nestandartinę kalbą ateinančius veiksmažodžius. Palyginti dažnai pasiskolinami tą patį kamieną turintys veiksmažodžiai ir vardažodžiai, todėl tarp jų sinchroniškai galima įžiūrėti darybos opozicijas. Iš čia matyti, kad priesagos funkcija istoriškai keičiasi: iš pradžių ji tik adaptacinė, o pripažinus derivacinę opoziciją kalboje recipientėje – jau darybinė.

2. Darybiškai skaidžių veiksmažodžių grupėje priesagų ‑au‑ti ir ‑ė‑ti vedinių yra mažiausiai, bet jie atspindi du gerai žinomus produktyvius tipus: atitikimo ir būvio kaitos. Tiesa, netikėta tai, kad vienas priesagos ‑ė‑ti būdvardinis vedinys (kreiz‑ė‑ti) yra neproduktyvios būsenos reikšmės. Akivaizdžiai periferinis ir priesagų ‑izuo‑ti, ‑onuo‑ti vaidmuo – sinchroninį darybos santykį pavyko įžvelgti tik pavieniais atvejais. Pãčios gausiausios yra priesagų ‑uo‑ti ir ‑in‑ti vedinių grupės, kuriose vyrauja padaromoji kategorija, už ją daugiau nei perpus mažesnis instrumentinis būrys, o likusios kategorijos turi tik po vieną kitą vedinį (žr. 1 lentelę). Nuo standartinės kalbos savo darybos kategorijų spektru ypač skiriasi ‑in‑ti, kuri tirtoje medžiagoje darybos semantikos požiūriu pasirodė kaip iš esmės sinonimiška priesagai ‑uo‑ti.

3. Priešdėlių ir sangrąžos vedinių, palyginus su priesaginiais, NSDB fiksuota pernelyg mažai, kad būtų galima daryti reikšmingesnių apibendrinamųjų išvadų.

4. Žiūrint kaitybos klasių produktyvumo, reikšmingiausiomis laikytinos priesagos ‑uo‑ti ir ‑in‑ti: viena vertus, jos pildo žodyną naujais elementais kaip adaptaciniai afiksai, kita vertus, su jomis sudaroma ir naujų vedinių. Todėl gausėja leksemų, kaitomų pagal modelius, siejamus su tomis priesagomis: jų es. l. kamienuose vartojamas a tipo afiksų rinkinys, o būt. k. l. – o tipo rinkinys, tik ‑uo‑ti atveju dėl hiato vyksta ir morfonologinės kaitos: es. l. kamiene įterpiamas /j/, o būt. k. l. kamiene /uo/ virsta /av/ (‑uo‑ti, ‑uoj‑a, ‑av‑o).

1 lentelė. NSDB veiksmažodžiai darybos aspektu.

---