Daiva Murmulaitytė

Lietuvių kalbos institutas

[email protected]

 

Anotacija

Bendrinės lietuvių kalbos žodyne numatoma pateikti dažniau vartojamų skolinių. Vienas iš jų yra naujasis skolinys barbekiu. Šis skolinys kol kas nėra įtrauktas į aiškinamuosius lietuvių kalbos žodynus ir kitus leksikografijos šaltinius, išimtį sudaro tik kai kurie tarptautinių žodžių žodynai. Tuo tikslu išnagrinėta semantinė šio skolinio struktūra, vartosenos lietuvių kalboje ypatumai, norminamosios rekomendacijos. Tirtas barbekiu ir kai kuriomis reikšmėmis sinonimiškai vartojamo kito skolinio grilis pateikimas keliose dešimtyse įvairių kalbų žodynų (tiek spausdintinių, tiek elektroninių), Lietuvių kalbos instituto Naujųjų skolinių duomenų bazėje, tyrinėta jo vartosena internete. Lietuviška barbekiu vartosena rodo kiek kitokią šio žodžio semantinę struktūrą, nei pateikta anglų kalbos žodynuose. Apskritai tyrimo rezultatai leidžia pagrįstai spėti, kad skolinio barbekiu semantinė struktūra skirtingose kalbose įvairuoja ir daugiau ar mažiau skiriasi nuo šio žodžio semantinės struktūros anglų kalboje. Apibendrinant tyrimo rezultatus sukurti preliminarūs žodyniniai barbekiu ir siūlomų jo pakaitų straipsniai, kurie galėtų būti pateikti Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Barbekiu straipsnyje be dviejų, į normintojų akiratį patekusių reikšmių būtų pateikiamos ir kitos, dažnesnės, leksemos. Taip pat reikėtų peržiūrėti norminamąsias naujųjų skolinių barbekiu ir grilis rekomendacijas.

Įvadas 

Bendrinės lietuvių kalbos žodyne numatoma pateikti dažniau vartojamų skolinių. Vienas iš jų yra naujasis skolinys barbekiu. Šis skolinys į aiškinamuosius lietuvių kalbos žodynus ir kitus leksikografijos šaltinius (DŽ_6e, LKŽ_e, MLKŽ, MTŽŽ₁, MTTŽ₃ ir kt., išskyrus TŽŽ, Interleksis) kol kas nėra įtrauktas^[1]. Norminamuosiuose kalbotyros darbuose (KP(L1) ir kt.), Valstybinės lietuvių kalbos komisijos ir Lietuvių kalbos instituto konsultacijų bankuose pateikiama jo vartosenos rekomendacijų, tačiau barbekiu semantika, reikšmių tarpusavio santykiai ir jų vartosenos dažnumas, kiti vartosenos ypatumai tuo tarpu dar nėra išsamiai tirti. Šį vidutinio vartosenos dažnumo^[2] naujažodį numatyta įtraukti į Bendrinės lietuvių kalbos žodyną (toliau – BŽ). Tuo tikslu buvo atliktas nedidelis tyrimas, kurio tikslas – panagrinėti naujojo skolinio barbekiu semantinę struktūrą, vartosenos lietuvių kalboje ypatumus, norminamąsias rekomendacijas ir pasiūlyti, kaip jį pateikti BŽ. Išstudijuotas šio žodžio ir kai kuriomis reikšmėmis sinonimiškai vartojamo žodžio grilis pateikimas kelių kalbų spausdintiniuose ir elektroniniuose žodynuose, Lietuvių kalbos instituto Naujųjų skolinių duomenų bazėje (toliau – NSDB)^[3], pasitelkus paieškos sistemą Google tyrinėta jo vartosena internete (lietuvių ir latvių kalbų tekstuose), taip pat Vytauto Didžiojo universiteto Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne, domėtasi nagrinėjamojo skolinio ir jo sinonimo grilis norminimu, siūlomų pakaitų semantika ir vartosena. Apibendrinant rezultatus sukurti preliminarūs leksikografiniai barbekiu ir norminimo šaltiniuose siūlomų jo pakaitų straipsniai, kurie galėtų būti pateikti BŽ.

1. Semantinė barbekiu struktūra

Aiškinantis, ką reiškia naujasis skolinys barbekiu, ir tiriant semantinę jo struktūrą, t. y. reikšmes, jų atspalvius, tarpusavio ryšius ir hierarchiją, peržiūrėta keliasdešimt – anglų ir kitų (latvių, rusų, lenkų) kalbų aiškinamųjų ir tarptautinių žodžių bei dvikalbių anglų–lietuvių, anglų–latvių kalbų – žodynų^[4]. Šį žodį kol kas pateikia nedaugelis naujesnių žiūrėtų latvių, rusų ar lenkų kalbų žodynų. Tyrinėtuose leksikografijos šaltiniuose (nebūtinai ta pačia eilės tvarka ir skirtingai tarpusavyje susietos) pateikiamos šios barbekiu reikšmės (žr. 1-ą lentelę)^[5]:

1 lentelė. Žodynuose pateikiamos barbekiu reikšmės

 

Atliekant tiek semantinius, tiek kitus naujųjų skolinių tyrimus svarbu be išlygų netapatinti leksikografiniuose šaltiniuose (ypač norminamuosiuose) pateikiamų naujųjų skolinių reikšmių, morfologinių formų ir kt. su realiai vartosenoje fiksuojamais semantikos, morfologijos ir kt. dalykais (plg. Vaicekauskienė 2007: 165, 209, 216). Todėl susipažinus, kaip barbekiu pateikiamas žodynuose, ne mažiau (jeigu ne daugiau) svarbu pažiūrėti, kokia yra reali jo vartosena – tiek jau apdorojus faktus duomenų bazėje, tiek tyrinėjant atskirus vartosenos pavyzdžius internete, tekstynuose ir pan.

2. Barbekiu LKI Naujųjų skolinių duomenų bazėje

NSDB apie barbekiu pateikia šią informaciją:

• kalbos dalis: daiktavardis;
• reikšmės aiškinimas: 1. metal. grotelės virš žarijų arba kito šilumos šaltinio mėsai, žuviai, daržovėms kepti; ant jų iškeptas kepsnys (Interleksis); 2. barbekiu kepimas;
• vartosenos pavyzdžiai: 1.  Visada iš anksto įkaitinkite barbekju.^[6] „Respublikos“ priedas „Brigita“ 1999.  Ten niekas savaitgaliais nesėdi namuose, iškylauja. Visur daugybė pavėsinių su barbekiu, padangti stalai, krepšiai išrikiuoti. „Vakarų ekspresas“ 2003.  2.  Idėja įkurti Nacionalinę grilio ir barbekiu asociaciją (NGBA) kilo po 2004 metais įvykusio 1-ojo Lietuvos grilio čempionato. intern. inf. 2005. Barbekiu čempionatą organizavusios Lietuvos barbekiu kepėjų asociacijos (LBKA) duomenimis, dėl geriausio maisto ant žarijų kepimo profesionalo vardo šiemet varžėsi pajėgiausi šalies restoranų šefai. intern. inf. 2007.  Po jodinėjimo rengiamas barbekiu paplūdimyje. intern. inf. 2007.
• kitos formos: barbekju;
• originalo forma: barbecue, barbeque;
• kilmė: anglų;
• specialiosios sritys: maistas;
• vartosenos sritys: visuomeninė politinė spauda, specializuota spauda, interneto informacinė dalis;
• grafinis išskyrimas: neišskiriama;
• ortografinė adaptacija: adaptuojama;
• morfologinė adaptacija: neadaptuojama;
• santykinis vartosenos dažnumas: vidutinis.

Pažymėtina, kad NSDB išskiriama reikšmė ‘barbekiu kepimas’, kurios nepateikia tyrinėti leksikografijos šaltiniai, bet kuri yra bene dažniausia interneto vartosenoje. Tačiau jai priskiriamas vartosenos pavyzdys Po jodinėjimo rengiamas barbekiu paplūdimyje gali būti ir kitos reikšmės (‘šventė, kurios metu lauke ant grotelių kepama mėsa ir kt. patiekalai’) iliustracija. Šioje bazėje fiksuotas ir retas aptariamojo naujažodžio vedinys barbekinė ‘indas, skirtas gaminti barbekiu’, pvz.: Kukai, o kaip kepete? Ta prasme, ar turejote barbekine, ar ant lauzo? intern. kom. 2007.  Ji vienintelė iš mūsų visų nevartojo įprasto Čikagos lietuvių slengo – „sikspekas“, „šatas“, „likerinė“, „barbekinė“, nesidėjo esanti Baracko Obamos biografijos žinovė, nedejavo dėl padidėjusių nekilnojamo turto žemės mokesčių ir nekeikė savaitgalinių grūsčių „Walmart‘e“. intern. inf. 2008.  Mes siandien visi prie upelio nuejom, MB vienkartine barbekine nupirko, desreliu. Labai fainiai pasedejom. supermama.lt kom. 2008.

3. Vartosena internete ir tekstynuose

Paieškos sistema Google rasti barbekiu vartosenos pavyzdžiai rodo, kad dažniausiai šiuo naujažodžiu lietuvių kalboje pavadinamas maisto, ppr. mėsos, kepimas ant žarijų, naudojant metalines groteles turintį prietaisą, lauke ir būnant draugijoje, pvz.: Barbekiu sezonas. Dujinis barbekiu grilis su ratukais.  Pasauliniame barbekiu čempionate dalyvauja ir lietuviai. Nors barbekiu – smagus užsiėmimas, jis kelia grėsmių mažų vaikų saugumui. Būtų parnešę nors kilogramą barbekiu anglies, seniai šašlykus valgytumėm. Plg. la.: Barbeķu vieta. Barbeķu zona. Barbeķu laukums.

Iš šios reikšmės natūraliai išsirutulioja (žvelgiant ne etimologiniu, o dabartinės skolinio vartosenos lietuvių kalboje aspektu) arba glaudžiai su ja siejasi šventės, vakarėlio, iškylos, kurio(s) metu tokiu būdu ruošiamos vaišės, reikšmė, pvz.: Barbekiu su draugais. Daugelis mūsų sekmadieninį barbekiu galėtų laikyti sėkmingu jei jo nesugadina sudegusi mėsa ar netikėtai užklupęs lietus. Kai kurie vartosenos pavyzdžiai liudija, kad šios reikšmės labai susijusios (plg.: Tam, kad barbekiu vakarėliai nebūtų nuobodūs, atidžiai renkamiesi ne tik draugai, bet ir kepsniams skirti prieskoniai, marinatai, padažai, glajai.). Todėl žodyne antroji reikšmė galėtų būti pateikiama kaip pirmosios atspalvis. Kita vertus, kiti vartosenos pavyzdžiai, plg. latvių (visiškai įmanomą ir lietuvių kalboje) te mēs piedāvājam organizēt barbeķu, ballītes un citus pasākumus, leistų kalbėti ir apie ‘šventės, vakarėlio’ leksemos savarankiškumą. Dar plg. la.: Hokeja federācija ielūdz uz barbekjū. Uz barbekjū ņemiet līdz arī ģimenes un draugus!

Dar viena interneto vartosenos paliudyta reikšmė – tokiam kepimui skirta priemonė, tam tikras prietaisas, kurio pagrindinė dalis yra metalinės grotelės, pvz.: Tas „grilis“ (barbekiu vadinamas) kone tautiniu atributu tapęs! Metalinis barbekiu degiklis (su dujomis). Puikaus dizaino židinių, barbekiu uždegėjas. Pastaruoju metu ypač paplito barbekiu tipo krosnelės. Viskas pagaliau pavyko (neskaitant nenormaliu instrukciju ir val. laiko trukusio montavimo alia barbekiu ir ugnies zidinys viename). Panašius segmentinius lauko ugniakurus ar barbekiu siūlo daugelis Europos uždarų ketinių židinių kapsulių gamintojų ir kt.

Galiausiai barbekiu vadinami ir ant grotelių pagaminti patiekalai ar maisto produktai, skirti gaminti tokiu būdu, pvz.: Į Lietuvos liaudies buities muziejų viliojo barbekiu kvapas. Kepėme barbekiu, tad liko labai daug ryžiu. Visi produktai, kurie yra kepami ant anglių – virš grotelių arba ant iešmo –vadinami barbekiu. Eisiu marinuoti mėsą :D kepsim barbekiu;). Plg. la.: Vistas barbeķu. Cūkgaļas barbeku. Barbekjū ar rīsiem. Safari pa tuksnesi ar barbeķu pusdienām. Atpūta ar lanču-barbeķu vienā no vientuļam salam. Lielisks kā aperitīvs, kā arī lieliski pasniegt pie cepta jēra, steika, barbekjū vai siera (apie vyną).

Iš vartosenos pavyzdžių matyti, kad dažniausia barbekiu reikšmė lietuvių kalboje yra veiksmo pavadinimas (tam tikras kepimas, jo būdas), po to apylygiai dažnai šis žodis vartojamas kepimo prietaiso ir tokiu būdu paruošto ar ruošti skirto maisto reikšmėmis. Šventės, vakarėlio reikšmė, kur ji aiškiai atsiskiria nuo tam tikro kepimo (veiksmo) reikšmės), yra rečiausia. Pažymėtina, kad lietuvių kalboje indėnų kilmės per ispanus atėjusi anglybė barbekiu, atrodo nėra vartojama pirmine, žiūrint etimologiškai, pačių grotelių (ne viso prietaiso) reikšme^[7]. Lietuvių kalbai nebūdinga restorano, kuriame valgiai gaminami ant grotelių, ar tiesiog vietos, skirtos maistui ruošti tokiu būdu, reikšmė, nors ją turi latviai (pvz.: Restorāns-barbeķu. Klinkera grīda plāksnes pateicoties saviem īpasumiem efektīvi tiek izmantotās atklātos laukumos, patio, terasēs, barbeķu un t. t.). Tas pats pasakytina dėl lenkų kalbos žodyne pateikiamos reikšmės ‘tam tikras mėsos padažas’ – jam pavadinti lietuvių kalboje vartojamas ne vienas skolinys barbekiu, o žodžių junginys barbekiu padažas. Nerasta ir anglų–lietuvių kalbų žodyne pateikiamos reikšmės ‘aikštelė kavos pupelėms džiovinti’ vartosenos pavyzdžių. Taigi apibendrinant galima pagrįstai spėti, kad lietuvių kalboje barbekiu reikšmės pagal dažnumą išsidėsto kitaip nei originalo ir kitose, net giminiškoje latvių, kalbose. Apskritai matyti, kad skolinio barbekiu semantinė struktūra skirtingose kalbose įvairuoja ir daugiau ar mažiau skiriasi nuo šio žodžio semantinės struktūros anglų kalboje. Be abejonės, tam patvirti ar paneigti reikėtų gerokai daugiau tiriamosios medžiagos ir atskirų kiekybinių tyrimų.

Neretai konkrečiuose vartosenos pavyzdžiuose barbekiu reikšmės būna tarsi susiplakusios į visumą ir jas sunku tiksliai atskirti arba vartosenos pavyzdį galima interpretuoti įvairiai. Pavyzdžiui, Lietuvos barbekiu kepėjų asociacija – NSDB analogišku vartosenos pavyzdžiu (kurį pateikia kartu su pavyzdžiais grilio ir barbekiu asociacija, barbekiu čempionatas) iliustruoja ‘kepimo’ reikšmę. Bet pagalvojus, kad tam tikro kepimo kepėjai tarsi yra „sviestas sviestuotas“ (plg. VLKK diskusiją dėl termino kepėjai ant žarijų: http://www.vlkk.lt/lit/48652?page=0) peršasi mintis, kad barbekiu šiuose junginiuose reikėtų suprasti kaip maisto produktą ar patiekalą. Žodžių junginys anglimi kūrenamas barbekiu kepintuvas arba taip pat laikytinas idem per idem atveju (jei barbekiu čia reiškia kepimo prietaisą), arba tai yra vienos iš dviejų kitų – kepimo ar kepamo produkto, iškepto patiekalo – reikšmių iliustracija.

Pažymėtina, kad barbekiu yra nekaitomas žodis. Jis neretai vartojamas kaip pažyminys, ir reiškia, kad pažymimasis žodis yra vienaip ir kitaip susijęs su aptariamuoju naujažodžiu kuria nors iš jo reikšmių, pvz.: barbekiu padažas (marinatas), barbekiu šonkauliukai (bananai), barbekiu lėkštė. Tokia vartosena kartais sudaro papildomų sunkumų žodynininkams konkrečiais atvejais tiksliai nustatant jo reikšmę ir norint tinkamai, nedvisprasmiškai iliustruoti nustatytas reikšmes žodyniniame straipsnyje.

4. Barbekiu ir grilio santykis

Iš pavyzdžių matyti, kad barbekiu kepimo prietaiso reikšme neretai vartojamas kartu su savo sinonimu grilis / grilius. Barbekiu ir grilio santykis bei vartosena lietuvių kalboje verti atskiro tyrimo, šiame straipsnyje pastarasis žodis minimas tik tiek, kiek būtina barbekiu semantikai ir vartosenos ypatumams atskleisti. NSDB grilio neteikia, nes jo tikslas buvo aprašyti tik naujuosius, maždaug nuo Nepriklausomybės atkūrimo laikų pasiskolintus žodžius, neįtrauktus į ankstesnius tarptautinių žodžių žodynus. Interneto vartosena rodo, kad šie žodžiai vartojami sinonimiškai, išskyrus tai, kad grilis šalia ‘kepsninės’ turi ir ‘metalinių kepimo grotelių’ reikšmę, kuria barbekiu praktiškai nevartojamas (nors tokią jo reikšmę nurodo ir lietuviškieji leksikografijos šaltiniai). Grilis kai kuriuose tarptautinių žodžių žodynuose (Vaitkevičiūtė 2007, Interleksis) ir panašiuose šaltiniuose (Rudaitienė, Vitkauskas) žymimas ntk. (neteiktinas), KP(L1) 1-ajame leidime (2005) ir VLKK Konsultacijų banke (žiūrėta 2012.12.12) buvo laikomas vengtinu ar nevartotinu^[8]. Kituose, ankstesniuose, norminimo šaltiniuose (Kalbos konsultacijos, LKI Kalbos konsultacijų bankas (kurtas 1997–2005, nebeatnaujinamas)) grilis nėra griežtai taisomas, pažymima, kad ne visais atvejais jį tinka keisti keptuvu, kepintuvu, kepsnine, (kepimo) grotelėmis. Vėliau griežtai taisant grilio padažą, matyt, išleista iš akių, kad dažniausiai tai yra būtent kepant naudojama patiekalo sudedamoji dalis, o ne jau gatavo kepsnio pagardas. Vartosenoje grilis ‘kepsninės’ reikšme, regis, labiau paplitęs nei barbekiu. 

5. Barbekiu ir grilio norminimas

5.1. Norminamųjų šaltinių rekomendacijos

KP(L1) kaip pagrindinį barbekiu variantą teikia vartoti kepsninę, svetimybę grilis laiko vengtina ir vietoj jos siūlo kepintuvą, o vietoj neteiktina laikomo kombigrilio – universalų kepintuvą^[9]. VLKK Konsultacijų bankas (žiūrėta 2012 04 01) grilį dar siūlo keisti kepamosiomis grotelėmis ar tiesiog grotelėmis, o jei tas prietaisas panašus į šašlykinę – keptuvu, kepintuvu, kepsnine. LKI Kalbos konsultacijų bankas rėmą, grotas, ant kurių kepamas tam tikras kepsnys, vadinamas barbekiu, siūlo vadinti kepintuve, lauko keptuvu, o patį kepsnį – keptiniu (skiriant nuo įprasto kepsnio, nes barbekiu atveju kepamas visas gyvulys, ir kita reikšme vartojamo kepinio). Skolinys grilis šiame šaltinyje laikomas priimtinu tarptautiniu žodžiu ir sakoma, kad lietuviški atitikmenys keptuvas, (kepimo) grotelės, kuriais mėginta jį keisti, tinka ne visais atvejias, nes grilis reiškia ne tik daiktą, kuriame kepama, bet ir kepimo būdą bei patiekalo rūšį, pvz., grilio dešrelės ‘dešrelės, skirtos kepti grilyje’. Pastarosios taip pat teiktinos, kaip ir grilio padažas, kuris yra pilamas ant patiekalo, kepamo (ne iškepto) grilyje ir yra skirtinas nuo grilio patiekalų padažo, skirto jau iškeptiems grilyje patiekalams (pažymėtina, kad grill dešreles KP(L1) griežtai taiso į kepinamąsias dešreles, o grilio dešreles VLKK Konsultacijų bankas – į kepamąsias, kepinamąsias ar ant grotelių keptas dešreles; pastarasis grilio padažus semantiškai nediferencijuodamas siūlo vadinti kepsnių padažais). Kombigrilį LKI Kalbos konsultacijų bankas, pateikdamas ir jo apibrėžtį ‘toks keptuvas, kuriame be iešmo ir grotelių, dar yra specialus lovelis, kuriame galima ir virti, ir kepti’ siūlo vadinti universaliuoju keptuvu. Remiantis LKI Kalbos konsultacijų banko duomenimis 2003 m. išleistos Kalbos konsultacijos, jose pateikiamos rekomendacijos iš esmės sutampa su minėto banko rekomendacijomis. Taigi apibendrinant galima teigti, kad ankstesnės LKI Kalbos konsultacijų banko ir Kalbos konsultacijų rekomendacijos leidžia vartoti tiek barbekiu, tiek grilį, o vėlesnės VLKK Konsultacijų banko ir KP(L1) rekomendacijos barbekiu vertina kaip šalutinį lietuviškų pakaitų variantą, vietoj vengtinu laikomo grilio siūlo įvairius pakaitus, o kombigrilį griežtai taiso į universalųjį kepintuvą.

Šaltinis	barbekiu	grilis
KP(L1) 2005	tarpt.║1. kul. (ant grotẽlių kẽptas) kepsnỹs; 2. kepsnìnė	svet. vngt. – kul. kepintùvas
VLKK Konsultacijų bankas	t. p.	1. (kepamosios) grotelės; keptuvas, kepintuvas, kepsninė;2. (ant grotelių keptas) kepsnys; ant grotelių kepami patiekalai, groteliniai patiekalai
LKI Kalbos konsultacijų bankas	1. kepintuvė, lauko keptuvas ‘įtaisas’;2. keptinys ‘kepsnys’	keptuvas, (kepimo) grotelės (tinka ne visais atvejais)
Kalbos konsultacijos 2003	1. (lauko) keptuvas ‘įtaisas’2. ant grotelių keptas kepsnys, keptinys ‘kepsnys’	kepintuvas, kepsninė, (kepimo grotelės) ‘įtaisas’;grilio dešrelės – teiktina

2 lentelė. Norminamųjų šaltinių rekomendacijų suvestinė

Apibendrinus norminamųjų šaltinių rekomendacijas matyti, kad visais atvejais siūlomi pakaitai tik dviem barbekiu leksemoms – tam tikro kepimo prietaiso (1) ir tam tikro kepsnio (2) pavadinimams. Siūlomi pakaitai: kepsninė, kepintuvė, keptuvas, lauko keptuvas (1) ir kepsnys, ant grotelių keptas kepsnys, keptinys (2). Barbekiu, kaip kepimo prietaiso, sinonimą grilį griežčiau ar liberaliau siūloma keisti kepintuvu, keptuvu, kepsnine, taip pat kepimo ar kepamosios grotelėmis (barbekiu čia reikšme praktiškai nevartojamas). Akivaizdu, kad į normintojų akiratį pateko ne visos reikšmės, kuriomis barbekiu vartojamas lietuvių kalboje. 

5.2. Siūlomų pakaitų pateikimas leksikografiniuose šaltiniuose

Šaltinis	kepsninė	keptuvas
DŽ6	kepsnìnė (2)kepsnių užkandinė	keptùvas (2)indas mėsai kepti
LKŽe	—	keptùvas sm. (2)1. GK1934,84 indas mėsai kepti.2. BŽ515, Š žr. keptuvė 1.3. Kos48 duonai kepti krosnis.4. Keptuvas – priimtas pavadinimas vietoje krosnelės „čiudo“ rš.
MLKŽ	—	—
VLE 9	kepsnìnė, grilis, kepimo krosnelė, krosnelė mėsai, žuviai, daržovėms, kepti, sumuštiniams skrudinti. Δ kepimo kamera kaitinama elektriniais kaitinimo elementais, kurie įtaisyti viršutinėje arba apatinėje jos dalyje, dujų ar malkų šiluma, modernios – infraraudonąja spinduliuote. Kepama ant grotelių arba sukamų iešmų (4 ar daugiau). Δ būna kilnojamosios (statomos ant stalo) ir stacionariosios (įrengiamos viešojo maitinimo įmonėse); atvirosios (be priekinės ir užpakalinės sienelių) ir uždarosios (su priekine stiklo sienele kepimui stebėti arba su dangčiu). Pav.grilis (pranc. griller – kepti), kepimo krosnelė, ↑kepsninė	—

3 lentelė. Pakaitų kepsninė ir keptuvas pateikimas DŽ₆, LKŽ_e, MLKŽ ir VLE 

Kepintuvo ir keptinio žiūrėtuose žodynuose ir enciklopedijoje nėra.

5.3. Siūlomų pakaitų vartojimas internete

Kepintuvo interneto vartosenoje rasta apie 270 nesikartojančių pavyzdžių, absoliuti dauguma – reklaminiuose skelbimuose, t. y. ne komunikacinėje interneto vartosenoje, keptuvo – apie 360,  kepsninės – apie 450 (žiūrėta 2011.11.11–2011.12.01; patikrinus vartoseną 2012.11.20 – vartojimo atvejų atitinkamai 529, 537 ir 630). Taigi tam tikro kepimo prietaiso, turinčio metalines groteles, reikšme bene geriausiai prigijo siūlytas teikinys kepsninė. Ko gero, jį ir reikėtų pateikti BŽ kaip pagrindinį šios barbekiu leksemos variantą.

Reikėtų išsamaus semantinio tyrimo, kad būtų nustatytas teikinių atskirų reikšmių dažnumas. Tuo tarpu panašu, kad keptuvas šiuo metu vartojamas įvairiomis – ir įprastomis, ir naujai siūlomomis – reikšmėmis. Tarkim, ‘indo mėsai kepti, troškintuvo’: Į keptuvą sudėkite grybus, ant jų – viščiuką ir uždengę troškinkite apie 30 min. Keptuvas arba pudingo kepimo forma ištepama riebalais. Daržoves porcijomis patroškinti su sviestu, kol suminkštės ir suversti į keptuvą su mėsa. Vištą dedame į išteptą sviestu arba aliejumi keptuvą, apšlakstome brendžiu, įpilame truputį verdančio vandens arba sultinio ir kepame karštoje orkaitėje 50–60 min. Ši reikšmė, ko gero, dažniausia. Dar keptuvas gali reikšti ir tam tikrą uždaromą elektrinį prietaisą, ppr. naudojamą sumuštiniams kepti, panašų į vaflinę arba pritaikyti kepti ir vaflius: Kadangi turiu ir plonų vaflių keptuvą, ir širdelių, tai šitą jau ėmiau tik dėl formos. Pasakytina, kad šia reikšme dažniau vartojamas žodžių junginys sumuštinių keptuvas. Dar viena reikšmė – tam tikras mikrobangų krosnelės ar orkaitės įtaisas: Kuo dažniau reikėtų naudoti (orkaitės) keptuvą – jis sunaudoja mažiau energijos, jo nereikia įkaitinti. Mėsos ant iešmo keptuvai kebabų kioskuose būna infraraudonųjų spindulių, elektriniai atviro bei uždaro tipo ir dujiniai.^[10] Galų gale – tai, ką dar siūloma vadinti kepsnine: Sodo (lauko) keptuvas. Apskritai susidaro įspūdis, kad keptuvo darybinė reikšmė ‘kepimo prietaisas ar indas’ (DLKG 129) dabartinėje vartosenoje dažnumu stelbia leksines, nes būtent ja remiamasi šiuo žodžiu pavadinant įvairiausius indus, įtaisus, prietaisus ar jų dalis, kurių dar ir įvairių variantų nuolat atsiranda.

5.4. Preliminarūs siūlomų pakaitų straipsniai BŽ

Atsižvelgiant į dabartinę skolinio barbekiu pakaitų, siūlomų norminamuosiuose šaltiniuose, vartoseną, semantiką, taip pat pateikimą anksčiau išleistuose žodynuose, sukurtì galimi žodyniniai jų straipsniai^[11]. Primintina, kad pagrindinius variantus BŽ numatyta pateikti apibrėžtus, o šalutiniai  mažomis didžiosiomis raidėmis bus nurodomi į pagrindinius. Tokiu būdu galima išryškinti, kurios reikšmės vienam ar kitam siūlomam barbekiu pakaitui yra būdingesnės dabartinėje vartosenoje, kartu parodant, kad kol kas šių pakaitų semantika nėra aiškiai diferencijuota, semantiniai jų ryšiai labai glaudūs ir ta pačia reikšme neretai gali būti vartojami keli iš siūlomų pakaitų.

Išvados

1. Ispaniškos kilmės naujoji anglybė barbekiu pateiktina Bendrinės lietuvių kalbos žodyne. Dabartinėje lietuvių kalboje ji pakankamai dažnai vartojama. Vienas naujausių lietuvių kalbos norminimo šaltinių KP(L1) šį žodį laiko šalutiniu normos variantu, žodis neklasifikuojams kaip neteiktinas ar vengtinas, taigi pagal BŽ leksikos atrankos kriterijus jis įtrauktinas į BŽ antraštyną.

2. Lietuviška naujojo skolinio barbekiu vartosena rodo kiek kitokią šio žodžio semantinę struktūrą, nei pateikta kalbos skolintojos (anglų) žodynuose (pvz., barbekiu nevartojamas kepimo grotelių, aikštelės kavos pupelėms džiovinti reikšmėmis) Tuo nereikėtų stebėtis, nes paprastai skolinamasis ne visas žodis, o konkreti jo reikšmė. Prireikus tas žodis gali būti vėl pasiskolinamas jau kita reikšme arba įgyti naujų reikšmių pasiskolinusioje kalboje (plg. Vaicekauskienė 2007: 29­–30), todėl jo semantinė struktūra pasiskolinusioje kalboje iš esmės formuojasi iš naujo.

3. Nuodugniai ištyrus kito naujojo skolinio – grilis – vartoseną ir semantinę struktūrą bei semantinius ir kt. ryšius su aptariamuoju barbekiu, siūlomų jų pakaitų dažnumą ir populiarumą bei semantiką, reikėtų peržiūrėti norminamąsias šių skolinių rekomendacijas.

4. Preliminarus BŽ straipsnis galėtų būti toks (iliustracinių pavyzdžių redaguojant turėtų likti mažiau, čia jų pateikta gausiau norint geriau atskleisti semantinius skirtumus):

5. LKI Naujųjų skolinių duomenų bazę reikėtų papildyti naujomis barbekiu reikšmėmis ir vartosenos pavyzdžiais. Tobulinant pačią bazę galima būtų pagalvoti ir apie papildomą vaizdìnių iliustracijų duomenų lauką. Paveikslėliai labai praverstų akivaizdžiai parodant svetimžodžiais vadinamas (ppr. naujas) realijas.

Santrumpos

Alkonas = Piesarskas, B. Didysis anglų–lietuvių kalbų žodynas (elektroninis variantas), Vilnius: Alma littera, 1998.

ALV = Angļu-latviešu vārdnīca. Prieiga per internetą: http://www.letonika.lv/groups/ default.aspx?g=2&r=10331062&f=1 (žiūrėta 2012 03 30).

Britannica = Encyclopedia Online Britannica. Prieiga per internetą: http://www.britannica.com/ (žiūrėta 2012 03 30).

BŽ = Bendrinės lietuvių kalbos žodynas (rengiamas).

DALŽ = Piesarskas, B. Didysis anglų–lietuvių kalbų žodynas. 7-asis leidimas, Vilnius: Alma littera, 2007.

DLKG = Dabartinės lietuvių kalbos gramatika. Red. V. Ambrazas. 2-asis pataisytas leidimas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

DŽ_6e = Dabartinės lietuvių kalbos žodynas. Vyr. red. S. Keinys. 6-asis (elektroninis) leidimas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

Interleksis = Tarptautinių žodžių žodynas Interleksis (elektroninė versija). Ats. red. A. Kinderys, Vilnius: Fotonija.

Kalbos konsultacijos = Kalbos konsultacijos. Sud. A. Kupčinkaitė-Ryklienė, Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003.

KP(L1) = Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas (svetimybės, tarptautiniai žodžiai). Aut. ir sud. D. Mikulėnienė. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

LKŽ_e = Lietuvių kalbos žodynas 1–20 (elektroninis variantas). Vyr. red. G. Naktinienė, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005. Prieiga per internetą: www.lkz.lt (žiūrėta 2012 02).

Longman = Longman Dictionary of Contemporary English, 3^rd edition, Edinburgh Gate, Harlow, 2000. Prieiga per internetą: http://www.longman-elt.com/dictionaries.

MLKŽ = Norkaitienė, M., Šepetytė, R., Šimėnaitė, Z. Mokomasis lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Baltos lankos, 2010.

MTŽŽ₁ = Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas. Par. I. Ermanytė, V. Černė, J. Klimavičius, L. Puzinienė. 1-asis leidimas, Kaunas: Šviesa, 2010.

MTTŽ₃ = Mokyklinis tarptautinių žodžių žodynas. Par. I. Ermanytė, O.  Kažukauskaitė, J. Paulauskas, J. Pribušauskaitė, J. Žiemytė. 3-iasis papildytas leidimas, Kaunas: Šviesa, 2000.

MW = Merriam-Webster. Prieiga per internetą: http://www.merriam-webster.com/dictionary (žiūrėta 2011 12).

MWL = Merriam-Webster Learners Dictionary. Prieiga per internetą: http://www.learnersdictionary.com (žiūrėta 2011 12).

NIWCD = The New International Webster’s Comprehensive Dictionary of the English Language. Deluxe Encyclopedic Edition, Florida: Trident Press International, 1996.

NOD = The New Oxford Dictionary of English. Ed. by Judy Pearsall. Oxford: Clarendon Pres. Oxford University Press, 1998.

NSJP = Nowy słownik języka polskiego. Warszawa: Wydawnictwo Naukowe PWN, 2002.

NSDB = Naujųjų skolinių duomenų bazė, Lietuvių kalbos institutas.

SJP = Słownik języka polskiego. Prieiga per internetą: http://sjp.pwn.pl/  (žiūrėta 2012 02).

SV = Skaidrojošā vārdnīca. Sas. A. Spektors. Prieiga per internetą: http://tezaurs.lv/sv (žiūrėta 2012 01).

TVV = Tūrisma un viesmīlības terminu skaidrojošā vārdnīca. Rīga: LR Ekonomikas ministrija, 2008.

TŽŽ = Tarptautinių žodžių žodynas. Ats. red. A. Kinderys, Vilnius: Alma littera, 2001.

TŽŽ = Tarptautinių žodžių žodynas. Sud. V. Bogušienė, A. Bendorienė ir kt., Vilnius: Alma littera, 2008.

VLE = Visuotinė lietuvių enciklopedija 9, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.

VLKK = Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

W = Webster’s New World Dictionary of American English. Ed.-in-chief V. E. Neufield, 3^rd college edition, Cleveland & New York, Webster’s New World, 1988.

NSIS = Zacharenko, J. N., Komarova, L. N., Nečajeva I. V., Novyj slovar’ inostrannych slov: 25000 slov i slovosočetanij, Moskva: Azbukovnik, 2003. Prieiga per internetą: http://slovari.ru/default.aspx?s=0&p=232 (žiūrėta 2012 03 29).

Literatūra ir šaltiniai

Bol’šoj tolkovyj slovar’ russkogo jazyka, Sank-Peterburg: Norint, 2002.

Bol’šoj akademičeskij slovar’ russkogo jazyka 1–14, Moskva, Sank-Peterburg: Nauka, 2004–2010.

Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. Prieiga per internetą: http://tekstynas.vdu.lt/tekstynas/ (žiūrėta 2012 03 30).

Jakaitienė, E. 2005. Leksikografija, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas.

Latviešu valodas jaunaizguvumu vārdnīca. Prieiga per internetą: http://www.tezaurs.lv/lvjv/ (žiūrėta 2012 03 30).

Lietuvos Respublikos Terminų bankas. Prieiga per internetą: http://terminai.vlkk.lt/pls/tb/tb.search (žiūrėta 2012 03 30).

LKI Kalbos konsultacijų bankas. Prieiga per internetą: http://www.lki.lt/lki/kkb/kkb.php  (žiūrėta 2012 01).

Latviešu literārās valodas vārdnīca 1–8, Rīga: Zinātne, 1972–1996.

Latviešu literārās valodas vārdnīca, LU Matemātikas un informātikas institūts, LU Latviešu valodas institūts, Zinātne, 1972–1996. Prieiga per internetą: www.tezaurs.lv/llvv  (žiūrėta 2012 01).

Latviešu valodas vārdnīca, Rīga: Avots, 2006.

Matematikos ir informatikos instituto lietuvių kalbos terminų bazė (Lietuvių kalbos terminynas), Vilnius: Matematikos ir informatikos institutas, 2004. Prieiga per internetą: www.terminynas.lt (žiūrėta 2011 12).

Mūsdienu latviešu valodas vārdnīca. Red. I. Zuicena, LU Latviešu valodas institūts, 2003–2008. Prieiga per internetą: www.tezaurs.lv/mlvv (žiūrėta 2012 01).

Ožogov S. I., 1988. Slovar’ russkogo jazyka, Moskva: Russkij jazyk.

Rudaitienė, V., Vitkauskas, V. 1998. Vakarų kalbų naujieji skoliniai. Vilnius:
Enciklopedija.

Terminu un svešvārdu skaidrojošo vārdnīca. Prieiga per internetą: http://www.letonika.lv/groups/default.aspx?g=1&r=1107 (žiūrėta 2012 03 30).

The New International Webster’s Comprehensive Dictionary of the English Language. Deluxe Encyclopedic Edition, Florida: Trident Press International, 1996.

Vaicekauskienė, L. 2007. Naujieji lietuvių kalbos svetimžodžiai: kalbos politika ir vartosena. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas.

Vaicekauskienė, L. 2013. „Skolos bijosi – turtų nepadarysi“. Leksikos skolinimosi poreikiai ir polinkiai 1991–2013 m. rašytiniuose tekstuose. Taikomoji kalbotyra 3.

Vaitkevičiūtė, V. 2007.  Tarptautinių žodžių žodynas. 4-asis pataisytas ir papildytas leidimas, Vilnius: Žodynas.

VLKK Konsultacijų bankas. Prieiga per internetą: http://www.vlkk.lt/lit/konsultacijos (žiūrėta 2012 01).

 

Interneto tekstų ištekliai, naršyti paieškos sistema Google.

---

leksikografija | norminimas | semantinė žodžio struktūra | skolinys | žodyninis straipsnis